Gydytojai pirmą kartą atliko smegenų operaciją įsčiose esančiam vaisiui

JAV chirurgai, vadovaudamiesi ultragarsu, retai prenatalinei būklei gydyti taikė chirurginį metodą, vadinamą embolizacija. Galeno venų aneurzima vadinama kraujagyslių anomalija leidžia kraujui pavojingai greitai tekėti per dalį smegenų po vaiko gimimo. Procedūros sėkmė suteikia naujų vilčių gydyti šią būklę, kol komplikacijų rizika dar nepadidėjo.

Nors tai tik pirmasis pacientas, kuriam buvo taikytas toks gydymas, atrodo, kad procedūra buvo labai sėkminga.

„Savo atliekamame klinikiniame tyrime mes taikome ultragarsu valdomą transuterininę embolizaciją, kad Galeno venos apsigimimo problemą išspręstume dar iki gimimo, ir pirmuoju mūsų gydytu atveju buvome sužavėti, kad agresyvaus nuosmukio, kuris paprastai pastebimas po gimimo, tiesiog nebuvo“, – sakė Bostono vaikų ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos neurointervencinės radiologijos gydytojas Darrenas Orbachas.

Mokslininkai pranešė, kad praėjus šešioms savaitėms kūdikis vystosi nepaprastai gerai, nevartoja jokių vaistų ir nėra jokių neigiamo poveikio smegenims požymių.

Galeno venos aneurizma yra reta smegenų kraujagyslių anomalija, dėl kurios arterijos jungiasi tiesiogiai su venomis, o ne su kapiliarais, kurie kitu atveju kontroliuotų kraujo tekėjimą. Tai reiškia, kad kraujo srautas į venas yra daug didesnis nei saugu, o tai sukelia daug žalingų padarinių.

Dėl šios būklės širdies ir kraujagyslių sistema patiria didelį krūvį, kuris gali sukelti širdies nepakankamumą. Ji gali sukelti hipertenziją plaučių ir širdies arterijose. O dėl papildomo spaudimo smegenyse ji gali sukelti didelį smegenų pažeidimą, dėl kurio atsiranda neurologinių ir kognityvinių sutrikimų. Be to, pasižymi dideliu mirtingumu.

Po gimimo sutrikimas paprastai gydomas embolizacija – metodu, kai chirurgai į veną įdeda specializuotos medžiagos, kad ją užblokuotų, pavyzdžiui, krešėjimo medžiagos.

Tačiau po gimimo būklė gali greitai pasikeisti į blogąją pusę. Mažas placentos pasipriešinimas padeda reguliuoti kraujotaką ir kraujospūdį, suteikdamas vaisiui tam tikrą apsaugą, kurios jis netenka gimęs. Netrukus po gimimo užsidaro maža kraujagyslė, jungianti plaučių arteriją su aorta, o tai taip pat padidina spaudimą plaučių arterijose.

Todėl mokslininkai atliko klinikinį tyrimą, siekdami įvertinti galimybę gydyti šią būklę prieš gimdymą. Jų pacientas buvo 34 savaičių ir 2 dienų nėštumo vaisius, o atliekant embolizacijos procedūrą jie vadovavosi ultragarsu.

Vėliau, po dviejų dienų buvo atliktas gimdymo skatinimas, nes dėl šios procedūros gimdoje prieš laiką plyšo gimdos dangalai. Tačiau kai kūdikis gimė, atrodė, kad jo širdies ir kraujagyslių sistema veikia normaliai, ir jam nereikėjo jokios papildomos pagalbos ar operacijos.

Kadangi kūdikis gimė neišnešiotas, kelias savaites jis turėjo likti ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o tuo metu gydytojai toliau stebėjo jo smegenis.

Jie nepastebėjo jokių neurologinių sutrikimų, skysčių kaupimosi ar kraujavimo požymių, todėl motina ir kūdikis buvo išleisti namo.

Kadangi tai yra pirmasis pacientas, dalyvaujantis vykstančiame klinikiniame tyrime, šis metodas dar nėra parengtas plačiam taikymui. Vieno sėkmingo atvejo nepakanka, kad būtų galima nustatyti sėkmės modelį. Būsimi atvejai gali vykti ne taip sklandžiai, tad dar reikia išsiaiškinti, ar procedūros nauda atsveria riziką.

Tačiau rezultatai yra labai daug žadantys.