Abortų įstatymai kelia didelę sumaištį pasaulyje: kas ir kur leidžiama, kas draudžiama, kokios yra bendros tendencijos

Abortas (lot. abortus, būt. l. dalyvis iš lot. aboriri 'persileisti', iš ab 'nuo; šalin' + oriri 'kilti; gimti') – mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas. Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas.

Tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaičių laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju.

Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortai yra leidžiami, o jų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Higienos instituto duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai, iš jų 3196 – dirbtiniai.

Abortų įstatymai: legalizavimas ir draudimai

Pastarieji penkiasdešimt metų pasižymėjo neabejotina abortų įstatymų liberalizavimo tendencija, ypač pramoniniame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta apie septyniasdešimt trys milijonai abortų. Tai reiškia, kad visame pasaulyje tūkstančiui moterų tenka maždaug trisdešimt devyni abortai, o šis rodiklis išliko beveik toks pat nuo 1990 m.

Pažymėtina, kad rodikliai skyrėsi šalyse, kuriose yra mažiau apribojimų, ir šalyse, kuriose yra daugiau: 1990–1994 m. ir 2015–2019 m. vidutinis abortų dažnis šalyse, kuriose abortai apskritai legalūs (išskyrus Kiniją ir Indiją), sumažėjo 43 proc. Priešingai, šalyse, kuriose yra griežti abortų apribojimai, vidutinis abortų skaičius padidėjo maždaug 12 procentų.

Viso pasaulio šalims išplėtus sąlygas, kuriomis žmonės gali naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis, pagerėjo abortų priežiūros kokybė ir saugumas, taip pat pagerėjo gimdyvių išgyvenamumas. Tačiau abortų procedūrų saugumas labai skiriasi šalyse, kuriose abortas paprastai yra legalus, ir šalyse, kuriose abortams taikomi dideli apribojimai. Beveik 90 procentų abortų šalyse, kuriose galioja liberalūs abortų įstatymai, laikomi saugiais, o tik 25 procentai abortų šalyse, kuriose abortai yra uždrausti.

PSO duomenimis, maždaug 5–13 procentų gimdyvių mirčių visame pasaulyje įvyksta dėl nesaugių abortų komplikacijų, kurių didžioji dauguma įvyksta besivystančiose šalyse.

Tačiau kai kuriose šalyse išlieka didelis pasipriešinimas abortams. Ir pastaraisiais metais daugelis šalių, ypač autokratinės, stabdė moterų ir reprodukcinių teisių plėtrą. Abortų priešininkai JAV laimėjo didelę pergalę 2022 m. birželį, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino 1973 m. sprendimą Roe prieš Wade'ą, garantuojantį konstitucinę teisę į abortą.

Nors teisinis abortų statusas labai skiriasi priklausomai nuo regiono, didžioji dauguma šalių leidžia abortus bent tam tikromis aplinkybėmis; visame pasaulyje dvi dešimtys šalių visiškai yra uždraudusios abortus. Maždaug šimte šalių taikomi tam tikri apribojimai, paprastai abortai leidžiami tik tam tikrais atvejais, įskaitant socialines ir ekonomines priežastis, pavojų moters fizinei ar psichinei sveikatai arba vaisiaus anomalijų buvimą. Tačiau teisinė kalba apie išimtis, susijusias su vaisiaus sutrikimu, dažnai yra neaiški, todėl medicinos specialistams kyla abejonių, ar tam tikrų abortų atlikimas yra teisėtas.

Daugelis tarptautinių struktūrų, JT Žmogaus Teisių Komitetas ir regioniniai žmogaus teisių teismai, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą, Amerikos Žmogaus Teisių Teismą ir Afrikos Žmogaus Teisių Teismą, nustatė, kad galimybė atlikti saugų abortą yra žmogaus teisė.

1994 m. Kaire vykusioje tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje 179 vyriausybės pasirašė veiksmų programą, į kurią įtrauktas įsipareigojimas užkirsti kelią nesaugiems abortams.

Pirmą kartą PSO nesaugų abortą pripažino visuomenės sveikatos problema 1967 m., o 2003 m. parengė technines ir politikos gaires, į kurias įtraukta rekomendacija, kad valstybės priimtų abortų įstatymus, jog apsaugotų moterų sveikatą. JT gyventojų fondo teigimu, šeimos planavimo poreikio sprendimas žymiai sumažintų gimdyvių mirtingumą ir iki 70 procentų sumažintų abortų skaičių besivystančiose šalyse.

JAV įstatymai

Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimas panaikinti Roe prieš Wade'ą panaikina beveik penkiasdešimties metų precedentą, suteikiantį konstitucinę teisę pasidaryti abortą. 1973 m. sprendime dėl Roe Teismas nusprendė, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti abortą, nors leido reguliuoti po pirmojo nėštumo trimestro. Su Roe JAV tapo viena pirmųjų šalių, liberalizavusių abortų įstatymus, kartu su keliomis Vakarų Europos valstybėmis. 1992 m. Planned Parenthood prieš Casey dar kartą patvirtino teisę į abortą, bet leido papildomus apribojimus, tokius kaip laukimo laikotarpis ir tėvų sutikimo reikalavimai.

Ištisus dešimtmečius JAV įvesdinėjo ir įgyvendino įvairius abortus reglamentuojančius įstatymus. Kai kurios valstijos priėmė įstatymus, siekdamos apsaugoti galimybę atlikti abortą, o kitos įvedė griežtesnes taisykles abortų teikėjams ir siekė uždrausti abortus ankstesniais nėštumo momentais. Dėl to buvo uždaryta daugiau nei 160 klinikų, o kai kuriose valstijose liko tik vienas abortų teikėjas. Pastaraisiais metais daugelis valstijų priėmė vis griežtesnius abortų įstatymus, pavyzdžiui, Oklahomoje, kur gubernatorius pasirašė įstatymą, draudžiantį visus abortus po šešių savaičių, išskyrus gyvybei pavojingo nėštumo atvejus. Įstatymas panašus į Teksase priimtą 2021 m.; abu įstatymai taip pat leidžia piliečiams paduoti į teismą bet kurį asmenį ar kliniką, kurią jie įtaria aborto suteikimu ar palengvinimu.

Roe atšaukimas leidžia trylikai valstijų automatiškai arba per trisdešimt dienų uždrausti abortus. Nors visi šie valstijos įstatymai neapima abortų gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, daugelis jų neapima nėštumų, atsiradusių dėl išprievartavimo ar kraujomaišos. Respublikonų įstatymų leidėjai ir prieš abortus nusiteikę aktyvistai gyrė Aukščiausiojo Teismo sprendimą, o Demokratų partijos įstatymų leidėjai ir abortų šalininkai jį pasmerkė.

Kaip abortų įstatymai pasaulyje atrodo šalia JAV įstatymų?

Pasaulinė abortų įstatymo tendencija buvo liberalizacija. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną – Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis. Nuo 2020 m. Argentina ir Tailandas legalizavo abortus su tam tikromis nėštumo ribomis; Meksika dekriminalizavo abortus, kaip ir Pietų Korėja; ir Naujoji Zelandija sušvelnino abortų apribojimus. Visai neseniai Kolumbija įteisino abortus pagal pareikalavimą iki dvidešimt keturių nėštumo savaičių – tai paskutinis augančios „žaliosios bangos“ ženklas Lotynų Amerikoje. Nors dauguma šalių ėmėsi veiksmų, kad padidintų abortų galimybes, kai kurios, įskaitant Hondūrą ir JAV, imasi griežtesnių apribojimų politikos.

Štai kaip pasikeitė abortų įstatymai keliose pasaulio šalyse:

Kinija. Kinija XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje liberalizavo abortų įstatymą ir propagavo praktiką pagal savo vieno vaiko politiką, kuri buvo priimta 1979 m., siekiant pažaboti gyventojų skaičiaus augimą apribodama šeimas iki vieno vaiko. Politikoje, pagal kurią abortų paslaugos buvo plačiai prieinamos, buvo numatytos griežtos prievartos priemonės, įskaitant baudas, privalomą sterilizaciją ir abortą, siekiant atgrasyti nuo neteisėto gimdymo. Kinija šią ilgalaikę ribą padidino iki dviejų vaikų politikos 2016 m., kartu su kitomis paskatomis skatinti gyventojų augimą sparčiai senstant visuomenei. 2021 m. ji padidino ribą iki trijų vaikų, o Kinijos valstybės taryba paskelbė moterų vystymosi gaires, kuriose raginama sumažinti „mediciniškai nebūtinus abortus“.

Kenija. Postkolonijinės Kenijos abortų įstatymas buvo pagrįstas Didžiosios Britanijos baudžiamuoju kodeksu, kuriame abortai buvo baudžiami. Kai 2010 m. Kenija priėmė naują konstituciją, ji išplėtė pagrindą, dėl kurio moterys gali daryti abortą, įtraukdama neatidėliotinus atvejus arba tuos atvejus, kai kyla pavojus motinos sveikatai. 2019 m. birželį teismas išplėtė išimtis, įtraukdamas išžaginimo atvejus. Kitoms buvusioms Europos kolonijoms iš naujo įvertinant savo abortų įstatus, daugelis plečia abortų pagrindus. Pavyzdžiui, Burkina Fasas, Čadas, Gvinėja, Malis ir Nigeris – šalys, kurių abortus ribojantys įstatymai buvo išlikę iš 1810 m. Prancūzijos įvesto Napoleono kodekso – įteisino abortus išprievartavimo, kraujomaišos ar vaisiaus sutrikimo atvejais.

Airija. 2018 metais Airijos parlamentas įteisino nėštumo nutraukimą anksčiau nei dvylikos savaičių, taip pat tais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai. Anksčiau Airijoje buvo vienas griežčiausių abortų įstatymų Europoje, kodifikuotas 1983 m. Konstitucijos pataisa, kuri veiksmingai uždraudė šią praktiką. Savitos Halappanavar mirtis 2012 m., kai jai buvo atsisakyta atlikti skubų abortą, vėl sukėlė viešas diskusijas ir protestus bei paskatino visos šalies referendumą atmesti pataisą; referendumas įvyko surinkus 66 procentus balsų. 2019 metais abortai buvo įteisinti Šiaurės Airijoje, kuri yra Jungtinės Karalystės (JK) dalis. JK 1967 m. Abortų įstatymas, suteikiantis Anglijos, Škotijos ir Velso gydytojams teisę atlikti abortus, po JK parlamento balsavimo buvo taikomas Šiaurės Airijai.

Zambija. Zambija yra viena iš nedaugelio Afrikos šalių, kurioje abortai leidžiami dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, tačiau, nepaisant liberalių įstatymų, dėl struktūrinių ir kultūrinių kliūčių Zambijos moterims sunku atlikti abortus. 2018 m. Zambijoje dvylikai tūkstančių gyventojų teko vienas praktikuojantis gydytojas; o 55 procentams Zambijos gyventojų, gyvenančių kaimo vietovėse, sveikatos priežiūros specialistų yra nedaug. Įstatymas numato, kad abortą gali atlikti tik registruotas praktikuojantis gydytojas, o ne slaugytoja ar akušerė, todėl daugumai saugi prieiga yra nepasiekiama. Zambiją kamuoja didelis su abortais susijęs motinų mirtingumas – apie 30 procentų motinų mirčių sukelia abortų komplikacijos.

Hondūras. Centrinės Amerikos šalyje yra vieni griežčiausių pasaulyje abortų įstatymų, kurie uždrausti nuo 1985. 2021 m. įstatymų leidėjai draudimą įtvirtino šalies konstitucijoje; dabar bet kokiems abortų įstatymo pakeitimams reikia bent trijų ketvirtadalių Nacionalinio Kongreso daugumos. JT ekspertai apskaičiavo, kad kasmet Hondūre įvyksta nuo penkiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių nesaugių abortų. Hondūro kaimynai Salvadoras ir Nikaragva taip pat draudžia abortus ir yra vienintelės dvi šalys, įvedusios naujus abortų apribojimus nuo 1994 m. Kairo deklaracijos, kurioje reprodukcinė sveikata buvo pripažinta labai svarbia vystymuisi.

Lenkija. 2020 metais Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortai vaisiaus sutrikimo atvejais prieštarauja Konstitucijai, todėl šalies abortų įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje. Kadangi didžioji dauguma abortų, atliktų Lenkijoje iki sprendimo priėmimo, buvo dėl vaisiaus anomalijų, sprendimu buvo inicijuotas beveik visiškas uždraudimas. Reaguodami į tai, šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš sprendimą, nors jis ir toliau galioja. Lenkijos įstatymai vis dar leidžia abortus išprievartavimo, kraujomaišos ir gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, nors pranešama, kad nuo šio sprendimo priėmimo gydytojai nenori daryti legalių abortų. Gydytojams gresia iki trejų metų kalėjimo, jei vyriausybė nustato, kad jie abortą atliko skubotai arba be pakankamo pagrindo.

Išvados

Abortas visada kėlė ir kels diskusijas, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia. Dėl šios priežasties dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti – mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei.

Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti – dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.

Tad abortų legalizavimo ir draudimų tema pasaulyje dar ilgai bus diskutuojama.