Naujausi tyrimai keičia mūsų suvokimą apie mirtį: prieš išeidami galime patirti nežemiškų potyrių

Kai kurių mirštančių pacientų (net ištiktų komos!) galvos smegenyse pasireiškiantis aktyvumas atrodo susijęs su sąmoningumu. Jei prieš pat mirtį žmogus išties atgauna nuovoką, jis tikrai gali patirti kažką nežemiško, kaip kartais tvirtina po širdies smūgio išgyvenę asmenys, rašo „IFLScience“.

„Priešmirtiniai išgyvenimai, kaip teigiama, būna labai ryškūs, tikresni už tikrovę, be to, juos patiria įvairių kultūrų atstovai ir įvairių religijų išpažinėjai. Tokių išgyvenimų teigia patyrę 10–20 proc. po širdies sustojimo atsigavusių asmenų“, – nurodo tyrimo iniciatoriai ir priduria, kad priešmirtinius išgyvenimus tenka priskirti biologiniams paradoksams, kadangi jie neatitinka įprasto mūsų suvokimo apie mirštančių galvos smegenų būklę, kurią, remiantis visuotinai priimtinomis teorijomis, reikėtų tapatinti su visišku pasyvumu.

Ankstesni tyrimai su gyvūnais parodė, kad staigus širdies funkcijos sustojimas išprovokuoja galingą smegenų elektrinių bangų šuolį ir aktyvumą gama dažnio juostoje, siejamą su sąmoningu apdorojimu. Siekdami nustatyti, ar taip nutinka ir žmonėms, tyrimo sumanytojai išanalizavo elektroencefalografinius duomenis, gautus stebint keturis asmenis, patyrusius širdies sustojimą ir mirusius Mičigano universitetiniame medicinos centre.

Visi keturi pacientai po miokardo infarkto buvo ištikti komos ir nereaguojantys į aplinką. Nustačius, kad jiems padėti nebeįmanoma, jie buvo atjungti nuo gyvybę palaikančios aparatūros. Visgi nutrūkus deguonies tiekimui, padažnėjo širdies plakimas ir įvyko staigus gama bangų aktyvumo šuolis. Tokia veikla, kaip teigia mokslininkai, buvo būdinga dviem iš keturių pacientų.

Ypač stebėtina tai, kad suaktyvėjo ta galvos smegenų sritis, kurioje susijungia smilkininė, momeninė ir pakaušinė skiltys. Ši karštąja zona kartais vadinama sritis yra labai susijusi su sąmoninga veikla ir išlieka aktyvuota įprastomis būdravimo valandomis bei sapnuojant. Karštosios zonos aktyvumas reiškiasi ir tada, kai sąmonė pereina į neįprastą būseną, pavyzdžiui, kol trunka haliucinacijos arba atsiskyrimo nuo kūno potyris.

Deja, mokslininkų gauti duomenys neleidžia daryti išvadų apie tai, kad tyrimo subjektais tapę pacientai prieš mirtį matė baltą šviesą arba kokį nors kitą konkretų reiškinį. Kaip jau minėta, nė vienas neišgyveno, kad nurodytų turėję arba neturėję kokių nors potyrių.

„Deja, negalime nustatyti ryšių tarp sąmonės nervinių pėdsakų ir šio tyrimo subjektais tapusių pacientų išgyvenimų“, – aiškina tyrimui vadovavusi neurologijos specialistė Nusha Mihaylova.

„Vis dėlto pastebėti procesai, žinoma, kelia susidomėjimą ir keičia mūsų suvokimą apie mirštančiųjų sąmoningumą“, – pridūrė ji.