Pavargote kovoti su šienlige? Mokslininkai turi įkvepiančių žinių

Šienligę skatino bakterijos

Daugybei žmonių pavasaris atneša ne džiaugsmą, o slogą, kosulį ir ašaras. Pražydę augalai barsto masę žiedadulkių, o joms jautrūs žmonės serga šienlige (alerginiu rinitu). Tyrėjai nuosekliai aiškinasi, kaip iš tikrųjų išsivysto ši liga. Dabar jų žvilgsnis nukrypo į nosies mikrobiotos reikšmę. Kaip žinoma, mikrobai mūsų organizme sudaro sudėtingą ekosistemą ir sukuria specialią terpę, turinčią didžiulę įtaką sveikatai.

Prestižinio Šanchajaus Jiao Tong universiteto (Kinija) ir  JAV Nacionalinių sveikatos institutų mokslininkai išsiaiškino, kad sergančiųjų šienlige nosies mikrobiota skiriasi nuo sveikų žmonių – ji turi daug siauresnį bakterijų spektrą ir net 17 kartų daugiau bakterijų, vadinamų Streptococcus salivarius. Šios bakterijos kolonizuoja žmogaus burną nuo pat gimimo ir gali ginti nuo uždegimo, tačiau sukelia ir bėdų.

Mokslininkai, ištyrę 55 sergančiuosius ir 105 sveikus žmones, daro prielaidą, kad Streptococcus salivarius prisideda prie šienligės vystymosi – skatina uždegiminį atsaką ir būdingus alerginei slogai nosies epitelio pokyčius. Duomenys rodo, kad taip yra dėl šių bakterijų gebėjimo ypač gerai prilipti prie nosies epitelio ląstelių, kai sergama šienlige. Apie tyrimą paskelbta šių metų pradžioje internetiniame žurnale „Nature Microbiology“.

Sieja ir su žarnyno mikrobiota

Dar anksčiau buvo pastebėtas šienligės ir žarnyno mikrobiotos bei mikrobiomo ryšys. Štai užpernai Grifito universiteto Australijoje tyrėjai paskelbė, kad sergantieji šienlige turi skirtingą žarnyno mikrobiomą, kuriam būdinga sumažėjusi mikrobų įvairovė ir pakitusi tam tikrų mikrobų gausa.

Tai gali sukelti didesnį imuninį atsaką į alergenus ir kitus dirgiklius.

Apie tai, kad žarnyno mikrobiota gali atlikti lemiamą vaidmenį darant įtaką šienligės eigai ir skirtingiems simptomams, 2020 metais paskelbė Semiano Tradicinės kinų medicinos ligoninės mokslininkai su savo kolegomis iš Kinijos universitetų.

Kitas tyrimas parodė, kad žmonių, sergančių alergija žiedadulkėms, žarnyne buvo mažesnis Bifidobalterijų ir Lactobacillus bakterijų, kurios moduliuoja imuninę sistemą, kiekis.

Tokios žinios leidžia galvoti apie šienligės gydymo probiotikais metodus. Tai padėtų sureguliuoti sergančiųjų žarnyno ar nosies mikrobiotą.

Esami gydymo būdai nėra tobuli – antihistamininiai vaistai turi šalutinį poveikį. Imunoterapijai dėl konkrečiai ištirto alergeno reikia ilgalaikio injekcijų kurso.

Suserga žaibiškai  

„Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovo gydytojo Svajūno Barakausko pastebėjimu, proveržis žmogaus mikrobiomo tyrimuose įvyko visai neseniai: „Naujų žinių apie žmogaus mikrobų svarbą banga paskatino kitaip pažvelgti į ligų profilaktiką ir diagnostiką. Dabar jau gerai žinoma, kad kiekvienas iš mūsų turi labai individualų mikrobiomą. Jis yra būtinas žmogui vystytis, imunitetui lavinti ir mitybai. Beje, ištirti žarnyno mikrobiotą ir mikrobiomą jau galima ir Lietuvoje“, – sako jis.

S.Barakauskas priminė, kad įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, iš nosies teka vandeningos išskyros.

„Tokią reakciją sukelia žmogaus imuniteto iškreiptas atsakas į svetimas medžiagas. Pirmą kartą reaguojant į alergeną organizme susidaro antikūnai – imunoglobulinai. Vėl patekus dirginančiai medžiagai gali prasidėti alerginė reakcija – sloga, akių uždegimas ir kt., nes organizmas bando apsisaugoti ir gamina daugiau histamino. Tai žmogaus organizmo medžiaga, dalyvaujanti kraujospūdžio, imuninės sistemos reguliavime ir nervų sistemos funkcijose“, – aiškina gydytojas.

Alergiški ne tik žiedadulkėms

Kenčiantiesiems nuo šienligės, kuri prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių augalų žiedadulkių būtina saugotis. „Dalis sergančiųjų šienlige bando atspėti, kokių alergenų jiems reikia saugotis. Tai padaryti įmanoma, nes atidus ligonis gali atsekti savo alergeną. Daugiau problemų kyla, kai alergiškas žmogus yra jautrus kelioms augalų žiedadulkių rūšims – tai dažni atvejai“, – sako S.Barakauskas.

Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, daromas odos tūrio tyrimas arba paėmus kraujo ištiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt.

Beje, net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų pavojų gali sukelti ir daržovės bei vaisiai. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, morkoms ir kt.

Sužinojus savo alergijos kaltininką geriausia vengti su juo bet kokio kontakto – sekti žiedadulkių koncentraciją naudojantis specialiomis programėlėmis ir žydėjimo metu vengti būti lauke.

Laiku negydoma šienligė gali sukelti ir astmą.