Panašu, jog neandertaliečiai ne tik mylėjosi su moderniais žmonėmis, bet ir turėjo bendrų palikuonių

Antropologai ilgai kalbėjo apie tai, kad greičiausiai beveik visi žmonės poravosi su neandertaliečiais, tačiau naujausias tyrimas pateikė iki šiol labiausiai įtikinamus įrodymus, kurie leidžia manyti, kad tai vyko maždaug prieš 60 000 metų Artimųjų Rytų Derlingojo Pusmėnulio regione.

Nedidelės šiuolaikinių žmonių grupės pradėjo išvykti iš Afrikos prieš 80 000 metų ir keliaudamos į Euraziją, pasiekė žemes, kuriose gyveno neandertaliečiai. Šios dvi grupės gyveno šalia viena kitos nedidelėmis grupėmis iki kol neandertaliečiai išmirė maždaug prieš 30 000 metų.

Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Svante Paabo iš Leipcigo Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto, ketverius metus bandė nustatyti visą neandertaliečių genomą iš kaulų fragmentų miltelių, priklausiusių trims moteriškos lyties būtybėms, gyvenusioms Europoje prieš 40 000 metų.

Mokslininkai jau senesnių tyrimų metu nustatė, kad šiuolaikinių žmonių DNR 99,7 proc. sutapo su neandertaliečių DNR, tačiau šis sutapimas rodo tik tai, jog žmonės ir neandertaliečiai turėjo bendrą protėvį, kurio genoimą ir paveldėjo. Tačiau vėliau imta svarstyti, ar šiuolaikinis žmogus neturi tiesiai iš neandertaliečių paveldėtų genų - tai reikštų, jog jie ne tik intymiai santykiavo, bet ir galėjo susilaukti palikuonių. 

Lyginant Afrikoje likusių ir iš jos iškeliavusių žmonių genomų skirtumus paaiškėjo, jog neandertaliečiai buvo artimiau susiję su šiuolaikiniais žmonėmis, kurie atkeliavo iš Afrikos, nei su pasilikusių šiame žemyne žmonių palikuonimis. Pasak mokslininkų, DNR sekų struktūros panašumai aiškiai patvirtina, kad abi rūšys maišėsi tarpusavyje, teigiama pranešime. Nuo 1 iki 4 proc. šiuolaikinių europiečių, Azijos ir netgi Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų DNR buvo paveldėta iš neandertaliečių.

„Mes, kurie gyvename ne Afrikoje, turime savyje šiek tiek neandertaliečių, – sakė profesorius S. Paabo. – Greičiausiai neandertaliečiai susimaišė su ankstyvaisiais šiuolaikiniais žmonėmis prieš tai, kai Homo Sapiens pasidalijo į dvi skirtingas grupes Europoje ir Azijoje. Šių dviejų genetinių sekų palyginimas leidžia mums sužinoti, kuo mūsų genomas skiriasi nuo artimiausių mūsų giminaičių.“