Pagal augantį sergamumą alergija lietuviai – tikri vakariečiai (Video)

„Prognozuojama, kad 2012 metais alergija sirgs kas antras europietis. Pagal didėjantį sergamumo alergijomis skaičių mes jau įšokome į Europos traukinį ir sparčiai vejamės vakariečius“, – konstatavo mokslininkė.

Paklausta, kodėl, R. Dubakienė sakė, jog į šį klausimą kaip tik ir atsakys apibendrinti 60 pasaulio šalių surinkti „Europrevall“ tyrimo duomenys.

Vis dėlto, jau dabar žinoma, jog iki 85 prc. atvejų alergiją lemia paveldimumas, tačiau mokslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad genetinius faktorius pradeda lenkti aplinka: tarša, klimato kaita, globalizacijos nulemti maitinimosi pokyčiai.

Lietuviai panašiausi į šveicarus

„Mūsų mityba labai pasikeitė – visur pribarstyta sezamo, žemė riešutų, valgome kivius, kitus egzotiškus vaisius. Pagal alergijos struktūrą, Lietuvį galima pavadinti tikru europiečiu. Atlikdami tyrimus radome labai daug įsijautrinusių riešutams, kiviams, bananams“, – vardijo R. Dubakienė.

Įdomu tai, jog, pagal alergijos struktūrą, lietuviai – kone dvyniai šveicarams, kurie, kaip ir mūsų šalies žmonės, labai alergiški lazdyno riešutams, obuoliams ar salierams. „Šis panašumas pasirodė keistas, nes šalių ekonominė, geografinė padėtis – labai skirtinga“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.

Kodėl taip yra, tikimasi, padės išsiaiškinti galutiniai tyrimo duomenys, kurie šiuo metu apdorojami Vokietijoje ir Olandijoje.

Kas trečiam nustatė atopinį dermatitą

Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų stebėdami Vilniaus Antakalnio klinikose gimusių ir, tėvų sutikimu, į tiriamųjų sąrašą įtrauktų 1508 kūdikių sveikatą, mokslininkai maisto alergiją konkrečiam alergenui (pienui, kiaušiniams ir kitiems) nustatė tik 98. Pasak R. Dubakienės, tai – palyginti nedaug, nors atopinis dermatitas buvo diagnozuotas kas trečiam vaikui.

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje net 70 proc. tirtų vaikų nustatytos įvairios alergijos, tačiau Lenkijoje ir Lietuvoje šį problema kur kas mažesnė“, – lygino profesorė.

Anot alergologės, vaikų amžiui būdingas atopinis dermatitas pasireiškia maisto alergija, odos šerpetojimais, paraudimais ar bėrimais. „Visi galvoja, kad tai – alergija, tačiau tyrimai parodė, kad 90-čia procentų tirtų vaikų tai buvo ne alergija, o odos liga., kuri su amžiumi praeina“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.

Prieš ketverius metus pradėti tirti naujagimiai stebėti iki pat 2009 metų. „Tai, kad atrinktiems vaikams ir abiems jų tėvams pirmą kartą buvo atlikti genetiniai tyrimai, leido gauti moksliniu požiūriu labai vertingos informacijos, nes alergijos tyrimai – labai brangūs, o Lietuvoje požiūris į alergologijos mokslą – liūdnas“, – sakė R. Dubakienė.

Tirta jauniausia ir vyriausia mama

Įdomu tai, kad Lietuvoje vykdytuose tyrimuose dalyvavo ir pati jauniausia – nepilnametė mama, ir vyriausia mama, kuriai buvo 52 metai.

Tyrimas siūlytas visoms nėščiosioms, atvykstančioms į Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės akušerijos kliniką. Gimę kūdikėliai buvo stebimi ir, pasirodžius pirmiems alergijos reiškiniams, kviečiami tolimesniems kraujo, genetiniams, kitiems tyrimai. Jų rezultatai šiuo metu apdorojami projekto tyrimo centruose Olandijoje ir Vokietijoje.

„Galiu pasididžiuoti, kad mes pirmieji surinkome duomenis apie 1500 vaikų, nors pradėjome vėliausiai. Tam pasitarnavo ir būsimos mamos, kurios labai geranoriškai sutiko dalyvauti tyrimuose, pasirašė sutikimus tirti vaikučius“, – pasidžiaugė R. Dubakienė.

Apibendrinti naujagimių ir kūdikių maisto alergijos tyrimo rezultatai leis nustatyti maisto alergijos atvejų dažnį, klinikines apraiškas, maitinimosi būdo, žalingų įpročių, aplinkos ir kitus veiksnius nėštumo laikotarpyje ir po gimimo, kurie turi įtakos maisto alergijai atsirasti.

Pabaigai - Rolando Maskoliūno parengtas video reportažas apie alergiją.