Vyro burnoje – netikėtas radinys: nustebo net visko matę gydytojai

Šių metų birželį žurnale „JAMA Otolaryngology – Head & Neck Surgery“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad 46 metų vyras nepastebėjo guzelio ant liežuvio, kol jį aptiko odontologas. Raudonas gumbas buvo liežuvio gale, netoli jo vidurio linijos, ir atrodė „denuduotas“, t. y. kai kurie jo paviršiaus sluoksniai buvo nusilupę.

Iš pradžių vienoje įstaigoje atlikus audinio biopsiją ir ištyrus mėginį, vyras kreipėsi į kitą medicinos centrą, kad gautų antrąją nuomonę; pirmojo tyrimo rezultatai nebuvo nurodyti atvejo ataskaitoje.

Antrojo centro gydytojai nustatė, kad gumbas buvo kietas, bet pacientas teigė, kad jis nesukėlė skausmo.

Medikai gavo anksčiau paimtą vyro liežuvio audinio mėginį, jį ištyrė ir nustatė, kad audinys, dengiantis gumbelį, buvo normalus. Šis tyrimas atmetė įprastų burnos auglių – tiek gerybinių, tiek piktybinių – galimybę.

Tačiau guzelyje gydytojai aptiko „amorfinių“ audinių ir imuninių ląstelių, vadinamų eozinofilais, sankaupų. Grybelinės infekcijos tyrimas taip pat buvo neigiamas; grybeliai kartais gali sukelti medialinį rombinį glositą – būklę, kai lokalizuota grybelinė infekcija sukelia iškilusį raudoną gumbą liežuvio vidurio linijoje.

Atlikę dar vieną mikroskopinį biopsijos tyrimą, gydytojai pagaliau nustatė guzelio priežastį: susikaupė pluoštinis baltymas, vadinamas amiloidu. Amiloido baltymai, apie kurie dažnai minimi, kai kalbama apie Alzheimerio ligą, yra „neteisingai sulankstyti“, t. y. praradę savo tipišką formą ir funkcionalumą. Dėl to jie sulimpa tarpusavyje.

Sąvoka „amiloidozė“ yra bendras terminas, kuriuo apibūdinamos būklės, kai amiloidai sudaro sankaupas. Šios būklės gali paveikti įvairius organus, įskaitant širdį, inkstus, kepenis ir blužnį, ir būti susijusios su skirtingų tipų amiloidiniais baltymais. Amiloidozė gali būti sisteminė, t. y. amiloidų gumulėlių gali atsirasti daugelyje kūno audinių, arba lokali, kaip buvo šio vyro atveju.

„Amiloido sankaupos burnos ertmėje, ypač liežuvyje, beveik visada susijusios su konkrečia liga, pavyzdžiui, pirmine amiloidoze, daugine mieloma arba reumatoidiniu artritu“, – pažymėjo ataskaitos autoriai. Tačiau minėtas pacientas buvo geros sveikatos, neturėjo jokių sisteminių ligų.

„Liežuvio amiloidozė, pasireiškianti tik liežuvyje ir neapimanti kitų organų, pasitaiko itin retai“, – teigiama pranešime.

Žmonėms, sergantiems lokalizuota liežuvio amiloidoze, paprastai nepasireiškia jokie simptomai, nors retkarčiais dėl padidėjusio liežuvio gali būti sunku kalbėti. Tačiau pacientus, sergančius šia liga, reikėtų ištirti, kad būtų įsitikinta, ar jie neserga sistemine amiloidoze, nes ši liga gali būti mirtina, jei sutrikdo gyvybiškai svarbių organų veiklą, pažymi ataskaitos autoriai.

Kadangi vyras nesirgo sistemine amiloidoze ir jautė nedidelį diskomfortą, nuspręsta auglio nepašalinti.

„Vis dėlto apie tikrąją lokalizuotos amiloidozės prognozę dėl jos retumo žinoma nedaug, todėl, nepaisant to, primygtinai rekomenduojama atidžiai stebėti ar liga neprogresuoja“, – rašė ataskaitos autoriai.

Parengta pagal „Live science“ inf.