Lietuvą drebina skandalinga žinia. Nuo COVID vakcinų Lietuvoje nukentėjo daugiau nei 80 tūkstančių žmonių

Jei apie vakcinas nuo Covid-19 būtų buvę žinoma tiek, kiek dabar, pasiskiepiję būtų tik ketvirtadalis (25,9 proc.) visuomenės,  daugiau nei pusė (apie 53,1 proc.) nesiskiepytų, iš jų 21,1 proc. nebūtų skiepijęsi, jei būtų galėję rinktis, o 32 proc. jokiu būdu nesirinktų vakcinacijos.

Dažnu atveju žmonės skiepijosi ne laisva valia, bet dėl būtinybės turėti Galimybių pasą (42,1 proc.), siekio neprarasti darbo (33,7 proc.), turėti galimybę mokytis (3,9 proc.), neišgalėjimo savo lėšomis susimokėti už privalomą periodinį testavimąsi (7,9 proc.), aplinkinių spaudimo (7,5 proc.), reikalavimo testuotis ar skiepytis norint lankyti artimuosius sveikatos priežiūros ar globos įstaigoje (12 proc.).

Tokius faktus atskleidė reprezentatyvus (N=1000) Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2023 m. balandžio 14-22 dienomis Sveikatos teisės instituto užsakymu. Respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.

„Tyrimas patvirtino už vakcinų registraciją atsakingos Vokietijos institucijos – Paul-Ehrlich instituto – ir mokslinių straipsnių apie Covid-19 vakcinų nepageidaujamas reakcijas duomenis. Sunkių nepageidaujamų reiškinių patyrė maždaug 0,6 proc., t.y. apie 12 tūkstančių žmonių. Tačiau nustebino tai, kad net 3,5 proc. (apie 70 tūkstančių žmonių) iki šiol jaučia po skiepo prasidėjusius sveikatos sutrikimus, o iš viso rimtų sutrikimų po vakcinacijos patyrė per 80 tūkstančių žmonių. Dabar jau nebeaišku, ar neracionalaus Covid-19 vakcinų vartojimo žala nebuvo didesnė negu paties Covid-19. Taip pat šis tyrimas patvirtino, kad pertekliniai reikalavimai gimdo priešingą efektą – nepritarimą ir pasipriešinimą“, – tyrimo rezultatus komentavo Sveikatos teisės instituto vadovas farmakologas doc. Rimas Jankūnas.

Apklausa parodė neigiamą visuomenės požiūrį į valstybinių institucijų vykdytą politinę -rinkodarinę vakcinacijos politiką. Gyventojai dažnai skiepijosi neturėdami pilnos informacijos, o jų laisvą valią iškreipė taikytos spaudimo skiepytis priemonės. Atsiskleidė itin menkas pasitikėjimas valdžios institucijomis ir jų skelbiama informacija apie vakcinaciją nuo Covid-19.

„Visuomenė mato valdžios institucijų vykdytos pandemijos valdymo žalą, suvokia, kad dalies jos buvo galima išvengti, ir mano, kad priėmusieji šią žalą sukėlusius sprendimus turėtų už tai prisiimti atsakomybę. Paradoksas, kad daugiausiai skiepijęsi, labiausiai aukojęsi nesulaukia adekvačios valstybės pagalbos ir dabar yra palikti likimo valiai – Lietuvoje vakcinų žalą patyrusiems gyventojams nenumatytos jokios kompensacijos“, – stebisi Sveikatos teisės instituto vadovas.

The Economist duomenimis, mirčių Lietuvoje ir dabar tebėra daugiau negu iki COVID-19 (š.m. vasarį perteklinių mirčių nebuvo, bet kovo-balandžio mėnesiais perteklinis mirtingumas svyravo nuo 1 % iki 9 %). Tyrimas leido pasigilinti į tai, kokias to priežastis įžvelgia visuomenė.

Perteklinis mirtingumas labiausiai siejamas su sutrikdyta sveikatos priežiūros sistema ir tik po to su pandeminio laikotarpio, karantinų ir ribojimų nulemtais pokyčiais. Dažniausiai perteklinį mirtingumą, visuomenės manymu, lemia laiku nesuteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko pavėluotai diagnozuojamos sunkios ligos, kurias būtina skubiai gydyti (62,9 proc.), sumažėjęs savalaikis reikiamų specialistų prieinamumas (52,8 proc.), medikų konsultacijos telefonu (49,2 proc.).

Kaip pranešė BNS, šią savaitę Vokietijos teismai pradėjo nagrinėti pirmuosius ieškinius dėl COVID-19 skiepų sukeltų nepageidaujamų reakcijų. Vokietijos farmacijos sektorių prižiūrintis Paulio Ehrlicho institutas pranešė apie 338.857 įtariamus šalutinio poveikio atvejus, įskaitant  54.879 sunkias reakcijas suleidus 192 milijonų dozių. Ieškinius pateikę pacientai reikalauja iki milijono eurų žalos atlyginimo už kiekvieną bylą.

Sveikatos teisės institutas ragina nukentėjusius žmones taip pat ginti savo teises - siekti, kad būtų užtikrintas sveikatai sukeltos žalos atlyginimas bei kokybiškas ilgalaikių padarinių gydymas.