Santaros klinikose neeilinė operacija, sulėkė daugybė chirurgų

Kaip prasidėjo liga?

Dėl atsiradusio guzelio ties smilkiniu ir sunkumo išsižioti pacientės tėvai kreipėsi į gydytojus. Pirminiai tyrimai (vaizdiniai tyrimai ir biopsija) parodė, kad auglys piktybinis – posmilkininės duobės skersaruožių raumenų piktybinis navikas – sarkoma, plintanti į kaukolės pamatą link smegenų dangalo. Todėl būtinam kompleksiniam gydymui pacientė nukreipta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.

Po pakartotinų išsamesnių tyrimų, atliktų Valstybiniame patologijos centre, buvo nustatyta, jog šis navikas yra ypač agresyvus. „Tokia patologija mūsų šalyje aptinkama labai retai – vos 3 atvejai per metus, o būtent toje vietoje, kurioje buvo aptiktas šis navikas – dar rečiau, – sako veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė. – Dėl to svarbu, kad pacientas patektų į tą centrą, kuriame sutelkta daugiausiai personalo kompetencijų, moderniausia aparatūra, geriausios galimybės konsultacijoms su užsienio partneriais.“

Gydymo plane – daugelio sričių specialistų darbas, dėl unikalaus atvejo – iš motinystės atostogų iškviesta chirurgė

Skersaruožių raumenų piktybinis navikas – dėl tokios diagnozės gydymo planą rengė daugiadalykė komanda. Netipinė naviko vieta, vėžio tipas ir paciento amžius medikų komandą subūrė išskirtiniam darbui: „Tokie navikai yra ypač reti, operacijai planuoti ir atlikti iš motinystės atostogų iškvietėme daugiausiai patirties turinčią veido ir žandikaulių chirurgę Otiliją Kutanovaitę, kuri yra baigusi specialias studijas ir galėjo imtis šios sudėtingos operacijos,“ – sako Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus vedėjas, burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Gediminas Kapušinskas.

Pirmiausia gydymo plane buvo numatyta chemoterapija, po kurios turėjo paaiškėti, ar navikas reaguoja į gydymą – ar galima tikėtis jo sumažėjimo: „Nustatyta minkštųjų audinių rabdomiosarkoma – agresyvus navikas ir pacientė pateko į didelę rizikos grupę. Tokios formos naviko gydymo plane, pirmiausia, buvo skirta maksimali chemoterapija, kuria buvo siekiama sumažinti naviko apimtį. Džiaugiamės, kad tai pavyko – tumoras sumažėjo daugiau nei 50 proc., dėl to susidarė pagrįstas argumentas, kad liga reaguos į gydymą, – sako Vaikų onkohematologijos skyriaus gydytoja konsultantė vaikų hematologė Sigita Stankevičienė. – Po chemoterapijos kurso buvo atlikta chirurginė operacija, kuri laikoma auksine onkologinės ligos gydymo taisykle.“ Pacientė po operacijos jau atsigavusi, sustiprėjusi, toliau tęsiama pooperacinė chemoterapija ir radioterapija, siekiant sunaikinti galbūt galėjusias likti vėžines ląsteles.

Operacija truko 10 valandų: veido ir žandikaulių chirurgai ir neurochirurgai dirba išvien operuodami išplitusius smilkininės duobės navikus

Didžiausias pasiekimas ir džiugi žinia, kad naviko pašalinimo operacijos metu buvo išsaugotas veidinis nervas: „Operaciją ypač apsunkino ir prailgino neįprasta ir reta naviko vieta – pasmilkininė duobė, kuri randama po veidiniu nervu. Atidalinti nervo šakas ir pašalinti didžiulių matmenų naviką jų nesužeidus buvo didelis iššūkis, – pasakoja gydytoja chirurgė O. Kutanovaitė. – Veidinis nervas atsakingas už daugybę veido judesių – už akių vokų judesius, mimiką, svarbus aiškiai kalbai, valgymui.“

Kartu su naviku reikėjo pašalinti žandikaulio sąnarį, skruostikaulį ir kaukolės pamato dalį, paausinę seilių liauką, dalį sveikų audinių – tokia yra radikalaus gydymo taktika: „Galvoje ypatingai daug svarbių anatominių struktūrų – arterijų ir venų, tarp kurių ir miego arterija, nervų, kuriuos reikėjo išsaugoti, nepažeisti, išvengti ypač gausaus kraujavimo komplikacijų, – operacijos subtilybes aiškina  gydytoja chirurgė O. Kutanovaitė. – Kadangi pacientas vaikas, reikėjo prieš operaciją numatyti būsimas rekonstrukcines operacijas – kaip atkurti / suprotezuoti pašalintas kaukolės ir žandikaulio dalis, kai baigsis vaiko augimo procesas.“

Neurochirurgijos centro vadovas prof. Saulius Ročka sako, kad tokios operacijos – kompleksinė chirurgija – suteikia galimybę skirtingų sričių chirurgams dirbti kartu ir atlikti sudėtingą operaciją visiškai netipinėje vietoje: „Neurochirurgai turi patirties operuojant kaukolės pamatą, tačiau šiuo atveju navikas apėmė keletą sričių. Dar daugiau – šiuo atveju pacientas yra augantis vaikas, todėl operacija įmanoma tik bendradarbiaujant su onkologais ir veido žandikaulių chirurgais. Operacijos metu, išsaugant svarbias nervo dalis ir nepažeidžiant kraujagyslių, kartu su dalimi žandikaulio pašalinta kaukolės pamato dalis ir dangalas, kuris pakeistas kitu jungiamuoju audiniu – smilkininio raumens fascija.“

Sunkus ir ilgas gydymas – visos šeimos gyvenimo dalis

Apie ligos diagnozę ir gydymą Gustės mama sako, kad medikai apie ligą ir jos gydymą viską išsamiai paaiškina ir nuolat stebi dukrytės sveikatos rodiklius: „Jau išgyvenome 3 chemoterapijas, operaciją, dabar laukia 23 švitinimai ir 5 chemoterapijos. Visokių etapų ir neįprastų dalykų jau patyrėme – ir kalbos, ir valgymo sutrikimų, bet dabar – padedant logopedams ir kitiems specialistams, viskas pamažu tvarkosi.“ Suprantama, kad šeimos gyvenimas sukasi tik aplink Gustę ir jos gydymą: „Labai tikimės, kad rudenį galėsime džiaugtis, nes  dukra bus pasveikusi. Kitokių minčių net neprisileidžiame. Kai būna labai sunku, pasiimu knygą, žiūriu filmus, stengiuosi nukreipti mintis ir tikėtis paties geriausio. Norime nuoširdžiai padėkoti visai gydytojų komandai už jų profesionalumą, sunkų darbą, atsakomybę, drąsą, tikėjimą, rūpestingumą atliekant be galo sudėtingą operaciją mūsų dukrai. Žodžiais šio dėkingumo neįmanoma išreikšti. Mes tikime – viskas bus gerai!“

Operacijai pasirengti padėjo tęstiniai mokslai užsienio valstybėse

Tokia operacija – yra didelio išankstinio pasirengimo rezultatas – nuolatinis tęstinis mokymasis: „Madride (Ispanija) baigiau Europos kaukolės-veido ir žandikaulių chirurgų asociacijos (EACMFS) podiplomines galvos-kaklo onkologinės chirurgijos srities studijas  (angl. fellowship), kurias sudarė virtualių seminarų ir praktinių darbų kursai (atliktos mokomosios operacijos (mediciniškai – disekcijos) medicinos mokslui kūnus paaukojusiems donorams), atlikau klinikinę praktiką Acheno (Vokietija) RWTH universitetinės ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, – vardija gydytoja chirurgė O. Kutanovaitė. – Darbo patirtis, įgyta Nacionaliniame vėžio institute, tęstinės studijos ir praktika atvėrė kelią ir bendradarbiavimui su veido ir žandikaulių onkologijos gydymo ekspertais Vokietijoje ir konsultacijoms šiuo konkrečiu atveju. Džiaugiamės, kad mūsų pasirinktai operacijos taktikai buvo pritarta.“