Kaip ir kodėl atsirado masturbacija? Pateikia net du atsakymus

Naujame mokslo žurnale „Proceedings of The Royal Society B“ paskelbtame tyrime bandoma šį klausimą atsakyti.

Beždžioniška kilmė

Masturbacija paplitusi visoje gyvūnų karalystėje – bet ypač dažna tarp primatų, įskaitant žmones. Masturbacijos dažnumas skiriasi priklausomai nuo šalies, kultūros ir amžiaus. Taip pat egzistuoja lyčių skirtumas, kuris reiškia – masturbacija daug dažniau fiksuojama tarp vyrų nei tarp moterų.

Apklausų ataskaitos apie žmonių masturbacijos dažnumą ir funkcijas visada turi išlygą – gėda ir moralė gali riboti, kiek žmonės dalijasi informacija apklausose. Mokslo laimei, nereikia tirti žmonių masturbacijos, kad išsiaiškintų, kodėl ji išvis išsivystė – mokslininkai gali tiesiog tyrinėti tai darančias beždžiones.

Ir pasirodo, tyrėjai yra skyrę tam itin daug laiko. Londono universitetinio koledžo antropologė daktarė Matilda Brindle, atlikinėdama itin plataus masto masturbacijos tyrimų apžvalgą, turėjo perskaityti daugybę duomenų. Mokslininkė perskaitė daugiau kaip 400 duomenų šaltinių, kuriuose išsamiai aprašyta, kaip masturbuojasi primatai. Tai apima beveik 250 paskelbtų straipsnių ir dešimtis klausimynų bei asmeninių primatologų bei zoologijos sodų prižiūrėtojų pranešimų.

Kokia prasmė?

Apsiginklavusi šiuo duomenų lobynu, M.Brindle galėjo išsamiai aprašyti kai kurias evoliucines priežastis to, ką ekspertai vadina autoseksualiu elgesiu. Jos komanda parodė, kad genominiu požiūriu tai yra išties senovinė praktika.

Bendras visų beždžionių ir žmogbeždžionių protėvis, gyvenęs mioceno epochoje prieš dešimtis milijonų metų, greičiausiai masturbavosi jau tais laikais, kai per kelis ledynmečius pasaulio klimatas dar tik vėso. Deja dėl duomenų trūkumo mokslininkė negalėjo apibrėžti kitų primatų – pavyzdžiui, lemūrų ar lorių – paskutinio bendro protėvio įpročių.

Bet vis dėlto turėdama tokią ilgą laiko imtį, M.Brindle pateikia keletą hipotezių, kuriomis bando paaiškinti, kaip galėjo išsivystyti toks elgesys, kuris iš pažiūros atrodo mažinantis genų perdavimo galimybes.

„Pokopuliacinės atrankos“ hipotezė teigia, kad patinų masturbacija iš tikrųjų galėjo padidinti sėkmingo apvaisinimo tikimybę. Rūšių, kuriose vyrauja didelė konkurencija tarp patinų, žemesnio rango individai sueičiai (kopuliacijai) gali turėti tik trumpą momentą – kol įsikiš aukštesnio rango patinas ir juos nuvys. Mokslininkai teigia, kad tokiu atveju masturbacija be ejakuliacijos gali padėti žemesnio rango patinams pasiekti susijaudinimą ir padidinti jų galimybę ejakuliuoti per labiau ribotą laiko tarpą.

Tyrėjai jau yra įrodę, kad vyrų masturbacija išsivystė kartu su didesne vyrų konkurencija kitų vyrų atžvilgiu – o tai patvirtina šią hipotezę.

Kova su lytiškai plintančiomis infekcijomis

Kita tirta teorija yra „patogenų vengimo hipotezė“ – teigianti, kad po posueitinės masturbacijos seanso šlaplė gali būti išvalyta nuo bet kokių lytiškai plintančių infekcijų. Vėlgi evoliucinis medis patvirtina šią idėją – parodydamas, kad vyriškoji masturbacija labiau paplitusi tarp primatų rūšių, kurios pasižymi didesniu lytiškai plintančių ligų krūviu.

Moterų masturbacija yra kur kas menkiau ištirta veikla – klitoris tinkamai kartografuotas tik 1998 metais, ir primatologija susiduria su ta pačia problema. Komanda neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų daryti tvirtas išvadas apie tai, kaip moterų masturbacija galėjo evoliucionuoti.

„Mūsų išvados padeda nušviesti labai paplitusį, bet menkai suprantamą seksualinį elgesį ir yra didelė pažanga mūsų supratime apie masturbacijos funkcijas. Tai, kad autoseksualus elgesys gali atlikti adaptyvią funkciją, yra paplitęs tarp primatų ir praktikuojamas abiejų lyčių atstovų, gyvenančių nelaisvėje ir laukinėje gamtoje, rodo, kad masturbacija yra sveiko seksualinio elgesio repertuaro dalis“, – apibendrina Londono universitetinio koledžo antropologė daktarė Matilda Brindle.

Parengta pagal „Technology Networks“.