Kas nutiks, jei kasdien valgysite bulves: kūno formų pokyčiai ir įspėjimas dėl gliukozės

Bulvių maistingumas ir jų nauda organizmui – nuolatinis diskusijų objektas. Viena vertus, bulvės pasižymi vitamino C gausa, turi kalio, fosforo, geležis. Kita vertus, jose yra daug angliavandenių, kurių kiekį riboti liepia populiarios dietos.

Tačiau medikai pabrėžia, kad angliavandenių baidytis nereikia, nes jie yra pagrindinis energijos šaltinis, angliavandeniai ypač naudingi intensyvaus fizinio krūvio metu. Be to, angliavandeniai įsisavinami organizme ir virškinami greičiau nei baltymai ir riebalai, o tai praverčia, kai reikia greitai pasistiprinti.

Visgi nereikia pamiršti ir to, kad valgant daug bulvių gliukozės kiekis kraujyje gali šauti į viršų. Ne veltui pastebėję, kad žmogui vystosi cukraligė, gydytojai pataria keisti mitybą.

„Labai dažnai patariame pacientams atsisakyti bulvių arba sumažinti jų kiekį. Matyti, kad bulvė lietuviui yra šventas dalykas, dažnas savo mitybos be jų negali įsivaizduoti. Kai pasakai žmogui, kad turėtų valgyti mažiau bulvių, jam kojas pakerta. Tarsi kitų maisto produktų nebūtų“, – lrytas.lt anksčiau yra sakęs Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis.

Daug blogų žodžių apie bulves dažnai išgirstame ir dėl sveikatai nepalankaus jų paruošimo. Pavyzdžiui, aliejuje keptos bulvės nėra tokios maistingos, kaip mažiau riebios, orkaitėje keptos bulvės.

Dera suprasti, kad patiekalo kaloringumą ženkliai padidinti gali įvairūs pagardai ir padažai. Juk bulvių košę mėgstame pagardinti sviestu arba grietine.

„Žmogus nepastebi ir maisto gamybos būdo. Reikia suprasti, kad bulvių košė nėra tas pats, kas virta bulvė“, – lrytas.lt anksčiau yra sakęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Kasdien po bulvę – kas nutiks?

Jei bulves valgote beveik kiekvieną dieną, turbūt, susimąstėte, kaip tai paveikia organizmą.

Pasak dietologų, bulvių gausa mityboje gali sumažinti kraujospūdį. Svarbi sąlyga – bulves turite valgyti nekeptas, su nedaug druskos, o lėkštėje šalių jų negali būti daug sočiųjų riebalų turinčio maisto.

Teigiamą poveikį kraujospūdžiui bulvės turi, nes jose esančios skaidulos ir kalis yra naudingi širdies sveikatai. Viena pagrindinių kalio funkcijų – reguliuoti raumenų veiklą, o širdis yra svarbus raumuo, kuriam reikia kalio.

Nors ir gali sutvarkyti kraujospūdį, tačiau neverta tikėtis, kad bulvės turės įtakos smegenų darbui, teigia specialistai.

Bulvėse yra cholino – maistinės medžiagos, būtinos smegenų veiklai – tačiau gerokai per mažai, kad būtų galima patenkinti rekomenduojamą šios medžiagos paros normą.

Besirūpinantys savo kūno linijomis tikriausiai svarsto, ar bulvių gausa mityboje nekliudo mesti svorį arba palaikyti jį stabilų.

Viena vidutinio dydžio bulvė turi 168 kalorijas. Tai reiškia, kad prie kasdienio mitybos raciono pridėjus vieną bulvę ir neatlikus jokių kitų pakeitimų, per 2 mėnesius priaugtumėte vieną kilogramą.

Tačiau svarbi mitybos visuma. Dietologai pastebi, kad bulvė suteikia sotumo jausmą, vadinasi, realu, kad bulvės padės kontroliuoti maisto porcijų dydį ir apetitą. Galutinis rezultatas – mažesnis bendras kalorijų suvartojimas, kuris gali paskatinti svorio mažėjimą arba jo palaikymą.

Išvada: kasdien suvalgyti po bulvę gali būti sveika, tačiau labai svarbu, kaip bulves paruošiate ir kuo jas pagardinate.

Parengta pagal parade.com inf.