Lietuvoje sukurta inovatyvi gyvūnų terapijos metodika neturi atitikmenų Europoje – padės užtikrinti pacientų ir gyvūnų gerovę

Pasaulio sveikatos organizacijai kalbant apie nepakankamą dėmesį psichologinei sveikatai, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių medicininės psichologijos specialistų skaičius išlieka itin mažas – jų 10 tūkst. gyventojų tenka vos du, rodo Higienos instituto sveikatos informacijos centro statistika. Reaguodami į blogėjančią visuomenės psichologinę sveikatą, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras drauge su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nuo 2018 iki 2023 m. vykdė dėl savo kompleksiškumo Europoje atitikmenų neturintį inovatyvų gyvūnų terapijos projektą. Projekto metu sukurta moksliniais tyrimais pagrįsta metodika ir holistinės medicinos sveikatos koncepcija, padėsianti spręsti visuomenės psichologinės sveikatos problemas.

Įgyvendinant projektą buvo tiriamas ir, remiantis objektyviais duomenimis, kuriamas žmogaus psichinės sveikatos gerovės modelis, kuris galėtų būti įgyvendinamas ne tik ligoninėse, psichinės sveikatos įstaigose, bet ir įtraukiant gyvūną: šunį, žirgą ar delfiną. Taikant aprobuotas metodikas, turint specialistų parengtus aprašus bei reglamentą galima saugiai vykdyti psichosocialinį darbą integruojant jį į holistinės medicinos sampratą. Pastarąją Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia kaip tokią, kurioje sveikata suvokiama plačiau nei tik ligos nebuvimas – svarbus ir žmogaus dalyvavimas socialiniame gyvenime, gyvenimo kokybė, aplinka, judumas, kokybiška mityba, psichinė gerovė.

„Įgyvendindami projektą vadovavomės bendromis statistinėmis normomis, rodančiomis didžiulį psichikos ligų augimą ir ypač didėjantį vaikų bei jaunuolių su psichikos ir elgesio sutrikimais skaičių. Taip pat Lietuvoje vis dar stokojame vadinamojo biopsichosocialinio arba visuminio požiūrio į žmogų su negalia, todėl rengėme metodikas didžiausioms pacientų grupėms, kurios atvyksta ir naudojasi gyvūnų asistuojama terapija – tai psichikos ir elgesio sutrikimų turintys bei nervų sistemos ligomis sergantys asmenys. Mūsų tyrimuose dalyvavo vaikai su autizmo spektro sutrikimais, cerebraliniu paralyžiumi ir suaugusieji sergantys išsėtine skleroze bei organine depresija“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėja prof. dr. Brigita Kreivinienė.

Gyvūnų asistuojamos terapijos metodikos ir gyvūnų gerovės projekto idėją tuometinei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (dabar - Inovacijų agentūrai) pripažinus sveikatos biotechnologijos inovacija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir tuometinė Lietuvos verslo paramos agentūra (dabar - Inovacijų agentūra) projektui įgyvendinti skyrė 769 tūkst. Eur iš ES struktūrinių fondų programos pagal priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Bendra projekto vertė siekė 895 tūkst. eurų.

„Nors pasaulyje ne vienerius metus taikomos gyvūnų asistuojamos terapinės veiklos, jų metodikos dažnai labai skiriasi ir ne visos yra tinkamos Lietuvai. Kūrėme gyvūnų asistuojamos terapijos metodiką tuo pačiu metu, kai Lietuvoje vyko politiniai teisiniai reglamentavimo procesų pokyčiai. Tai lėmė, kad projekte dalyvavę mokslo kolegos, tirdami žirgų, šunų ir delfinų terapinį poveikį pacientų grupėms, kartu su mumis kūrė unikalias žinias apie tai, kaip ir kiek dėl terapijos kinta žmogaus psichinė, fizinė būklė, socialinis gyvenimas“, – sako B. Kreivinienė.

Ji pabrėžia, kad projekto metu padaryti atradimai neabejotinai taps pagrindu tolesniems tyrimams, o sukurta naujoji metodika glaudžiai siejasi su Lietuvoje įvykusiu gyvūnų terapijos ir gyvūnų gerovės reglamentavimo procesu: „Todėl atlikti tyrimai ir sukurtos metodikos nėra tik teorinis produktas, o galės būti taikomas praktikoje. Mūsų užduotis buvo užtikrinti, kad klientas gaus jo jautrų poreikį atliepiančią paslaugą, todėl sukurta metodika būtent tai ir atlieps.“

Nepamiršo ir terapijoje dalyvaujančių gyvūnų

Projekto metu užsiėmimai su delfinais buvo filmuojami ir tiriama jų gerovė, analizuojant fiziologiją ir elgesio pokyčius terapijos metu. Ekspertai nustatė, kad gyvūnų elgesys buvo pastovus ir pozityvus be neigiamų pokyčių. Vertindami fizinę delfinų būklę, mokslininkai analizavo hormono kortizolio, išskiriamo patiriant stresą, kiekį, širdies pulso ir kvėpavimo dažnį, kūno temperatūros dinamiką prieš ir po terapijos užsiėmimo. Matavimams atlikti buvo išdirbta inovatyvi metodika pamatuoti delfinų kūno temperatūrą terapinio proceso metu bei iš gyvūnų seilių, šlapimo bei išmatų nustatyti kortizolio ribas.

„Įvertinę surinktus duomenis priėjome išvados, jog terapijos užsiėmimai delfinams streso nekėlė. Terapijoje dalyvavo tik kliniškai sveiki, vyresni nei trejų metų amžiaus gyvūnai, vertinimo metu atlikę visas užduotis. Delfinai būti terapeutais mokosi nuo mažens plaukiodami šalia savo mamos, o trenerius ruošia patyrę Jūrų muziejaus gyvūnų priežiūros skyriaus darbuotojai. Trenerių parengimas gali trukti pusmetį ar ilgiau, o jais tapti gali tik biologinį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl didžiulė tiek praktikų, tiek mokslininkų grupė buvo įsitrauksi į šį tyrimo procesą“, – sako B. Kreivinienė.

Įkvepiantys darbo rezultatai

„Tyrimo rezultatai pranoko lūkesčius kiekvienoje tiriamųjų grupėje. Ženkliai pagerėjo žmonių su organine depresija ir išsėtine skleroze psichofizinė būklė – sumažėjo jų patiriami skausmai, pagerėjo miegas, atsirado noras įsilieti į socialinį gyvenimą, pagerėjo dėmesio sukaupimas ir, svarbiausia, pastebėjome išaugusį pozityvumą, norą ieškoti galimybių, optimizmą“, – sako profesorė.

Ji pabrėžia, kad terapijoje su gyvūnais dalyvavusių žmonių fizinė būklė taip pat ženkliai pagerėjo – pastebėtas išaugęs ištvermingumas, aktyvumas, pagerėjusi pusiausvyra, eisena ir koordinacija. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ir sergantiems cerebriniu paralyžiumi, ženkliai pagerėjo visos neurosensotorinės sritys – komunikacija, saviraiška, dėmesio sukaupimas, eisena, pusiausvyra, dalyvavimas socialinėse veiklose, ekspresyvioji kalba. Taip pat sumažėjo vaikų emocinis nestabilumas, bendra emocinė įtampa, jutiminis dirglumas, raumenų tonusas, padidėjo saugumo supratimas.

Padės komercializuoti prototipą

Lietuvos Jūrų muziejaus projektas buvo įgyvendinamas pagal Inovacijų agentūros skelbtą kvietimą „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Ši priemonė buvo unikali tuo, jog įgyvendindami projektines veiklas paslaugų tiekėjai vykdė mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) tam, kad spręstų viešą problemą ir kurtų sprendimą, neturintį atitikmenų rinkoje ir atliepiantį egzistuojantį poreikį.

„Priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ leido Jūrų muziejui šiuo projektu pasiekti artimą galutiniam rezultą – sukurti medotiką, ją ištestuoti ir išbandyti kontrolinėmis sąlygomis. Tiesa, produktas dar nėra galutinai parengtas komercializuoti, tačiau galimybė jį patobulinti ir pilnai paruošti pateikimui į rinką numatoma naujoje šiuo metu Inovacijų agentūros vystomoje paslaugoje „Inovatyvūs pirkimai“, – sako Agnė Vaitkūnienė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorė.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja įgyvendinti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms.

Visi galiojantys ir artimiausi kvietimai su išsamiais aprašymais ir sąlygomis skelbiami Inovacijų agentūros tinklalapyje. Taip pat Inovacijų agentūra teikia nemokamas konsultacijas verslo pradžios, plėtros bei tinkamų finansavimo priemonių pasirinkimo klausimais.