Hormonas, kuris apsaugo nuo Alzheimerio ligos: padidinti jo kiekį – visai paprasta

Naujo tyrimo metu paaiškėjo, kad fiziniai pratimai mažina beta amiloido sankaupas smegenyse. Būtent šis baltymas siejamas su Alzheimerio ligos išsivystymu.

Tiesa, kol kas už mokslininkų pastebėto proceso slypintys mechanizmai tebėra paslaptis.

Nepaisant to, Masačusetso bendrosios ligoninės tyrėjų vadovaujama komanda teigia, kad rado įrodymų, kurie leidžia manyti, jog irisino terapija galėtų padėti kovoti su Alzheimerio liga.

Irisinas yra iš raumenų kilęs hormonas, kurio kiekis organizme padidėja po fizinio krūvio. Jis reguliuoja gliukozės ir lipidų apykaitą riebaliniame audinyje bei didina energijos sąnaudas, nes spartina baltojo riebalinio audinio rusvėjimą.

Viliasi, kad pavyks sukurti naują gydymą

Jau išbandytą modelį tyrėjai pasitelkė, kad ištirtų, ar fizinių pratimų sukeltas irisino padidėjimas turi įtakos amiloido beta patologijai.

Masačusetso ligoninės Genetikos ir senėjimo tyrimų skyriaus mokslininkai Se Hoon Choi ir Eun Hee Kim, kartu su kolegomis įdiegė irisiną savo 3D ląstelių kultūrų Alzheimerio ligos modeliui.

„Nustatėme, kad gydant irisinu pastebimai sumažėjo amiloido beta patologija“, – teigė H.S.Choi.

Tyrėjai atskleidė daugiau detalių apie mechanizmus, kurie paaiškina teigiamą irisino poveikį kovojant prieš Alzheimerio ligą.

Pavyzdžiui, jie nustatė receptorių, prie kurio jungiasi irisinas ir taip skatina ląsteles didinti neprilizino kiekį. Neprilizinas yra beta amiloidą skaidantis fermentas.

Pasak tyrėjų, dėl fizinio krūvio Alzheimerio liga sergančių pelių smegenyse padidėjo neprilizino kiekis ir dėl to sumažėjo beta amiloido sankaupos.

Ankstesni tyrimai parodė, kad į pelių kraują sušvirkštas irisinas gali patekti į smegenis. Tai sustiprina viltis, kad naujas Alzheimerio ligos gydymo būdas – ne už kalnų.

„Mūsų rezultatai rodo, kad irisinas lemia fizinio krūvio sukeltą neprilizino kiekio padidėjimą. Dėl to smegenyse sumažėja beta amiloido apnašų, o tai rodo, kad atsiveria naujas kelias terapijoms, skirtoms Alzheimerio ligos prevencijai ir gydymui“, – nurodė tyrimo autoriai.

Fiziniai pratimai – vaistas

Fizinės terapijos gydytojas Nickas Voci dirba su Alzheimerio liga sergančių žmonėmis. Pasak jo, tyrimo duomenys papildo esamus įrodymus apie fizinio aktyvo naudą sveikatai.

Jis pridūrė, kad naujasis tyrimas gali paskatinti gydytojus ieškoti vaistų, kurie imituotų fizinio aktyvumo poveikį ir nereikalautų fizinio aktyvumo. Bet dar laukia ilgas tyrimų kelias, kad būtų sukurta nauja terapijos forma.

„Tačiau aš teigčiau, kad tyrimo duomenys suteikia daugiau įrodymų, jog fiziniai pratimai gali padėti gydyti. Fiziniai pratimai yra vaistas.“

Parengta pagal „Medical News Today“ inf.