Rolandas Maskoliūnas. Vaikų gimdymas ir lytiniai santykiai XXI amžiuje

Šeimos atsiradimas ir nykimas

Galima manyti, kad šeima yra laikinas visuomenės ir civilizacijos funkcionavimo modelis. Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žmonės gyveno bandomis arba gentimis. Kai atsirado turtingųjų luomas, atsirado ir haremai. Demokratija suformavo monogamišką šeimą, kuri naudingiausia vyrams, nes dabar kiekvienas, o ne tik turtingiausias turi šansą gauti bent vieną moterį. XX amžiaus pabaigoje vėl ėmė kisti požiūris į gyvenimą šeimoje. Pagrindiniai faktoriai: visuomenės turtėjimas, bažnyčios moralinio autoriteto smukimas ir moterų emancipacija. Ne tik vyrai, bet ir merginos vis dažniau renkasi gyvenimą po vieną. Šiuolaikiniai turtingi vyrai nusiperka gražią žmoną ir laiko ją namie, o patys laksto paskui sijonus. Daugėja nesantuokinių ryšių, vienišų motinų. Amerikoje šio amžiaus pradžioje jau net 40% vaikų gimsta ne šeimoje. Lengviau keičiamasi partneriais. Lietuvoje, kaip žinia, irgi veikia svingerių klubai.

Na, o naujos technologijos keičia požiūrį į dauginimąsi. Naudojant kontraceptines priemones, cheminį abortą, dirbtinio apvaisinimo metodus, partneriai gali labai tiksliai planuoti nėštumą. Net po moters menopauzės ar vyro impotencijos atveju. Negana to, jau galima prieš gimdymą patikrinti, ar būsimas kūdikis nesirgs paveldima liga, ar neturės žalingų genų. Tačiau negalima visų šių pokyčių suversti tik technologijoms.

Mokslininkai, filosofai ir sociologai diskutuoja, kas lemia žmogaus elgseną: instinktai ar kultūrinės ir moralinės normos. Turbūt ir viena ir kita, tačiau mes esame gamtos dalis, ir mumyse dominuoja per milijonus evoliucijos metų įsitvirtinę instinktai, ypač agresyvumas ir seksualumas, kurie valdo visą gyvąjį pasaulį. Todėl vyrai turbūt dar ilgai stengsis suvilioti kuo daugiau merginų, o moterys rinksis pačius vertingiausius egzempliorius, savo būsimų vaikų tėvus.

Vaikai ir politika

Kiekvienoje statinėje medaus galima rasti deguto šaukštą. Lytinius vyrų ir moterų organus puola įvairios ligos ir parazitai. Negana to, vyrams apskritai iškilo grėsmė išnykti, kadangi jų lytinė Y chromosoma vis labiau menksta. Apskaičiuota, kad pasaulyje dėl įvairių priežasčių beveik 10% šeimų negali susilaukti vaikų.

Jeigu taip nepasiseka kokio nors monarcho šeimai, valdžia išslysta iš dinastijos rankų. Kartais žūtbūt prireikia ne bet kokio kūdikio, o būtinai berniuko. Jeigu ne, tai gali turėti rimtų pasekmių valstybei ar jos religijai. Istorijoje apstu tokių pavyzdžių. Keisdamas savo žmonas, kurios niekaip neįstengė pagimdyti jam sosto paveldėtojo, Anglijos karalius Henrikas VIII-asis susipyko su popiežiumi ir pasiskelbė Anglijos bažnyčios galva. Angliją apėmė reformacija. Šiais laikais panašių globalių sukrėtimų padėtų išvengti reprodukcinė medicina ir tinkamo embriono parinkimas.

Pirmieji sėkmingi dirbtinio apvaisinimo, dabar vadinamo asistuojančiomis technologijomis, pritaikymo rezultatai pasaulyje - vadinamieji vaikai iš mėgintuvėlio gimė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Lietuvoje šios gydymo metodikos pradėtos taikyti vėliau, pačioje XX amžiaus pabaigoje. Tai reiškia apvaisinimą mėgintuvėlyje ir gyvybingiausių embrionų perkėlimą į gimdą. Šis metodas geras ir todėl, kad galima iš anksto įsitikinti, ar būsimas vaisius nesirgs kokia nors paveldima liga, ištyrus jo chromosomų rinkinį ir genus. T.y. atlikus ikiimplantacinę genetinę embriono diagnostiką.

Galimybės ir etika

Manipuliavimas embrionais, jų atrinkimas daug kam iš karto sukelia stiprią atmetimo reakciją. Tai gresia eugenika, kadangi jau dabar iš principo galima atrinkti būsimą vaiką pagal lytį ir kai kuriuos kitus požymius. Kinijoje ir Indijoje itin populiarūs selektyvūs abortai, nes tose šalyse berniukai labiau vertinami. Todėl milijonai mergaičių, nustačius embriono lytį gimdoje, neišvysta pasaulio. Kita vertus, šios technologijos padeda išvengti tokių sunkių paveldimų ligų, kaip cistinė fibrozė. Kas dvidešimtas Europos gyventojas yra šios nepagydomos ligos geno nešiotojas. Todėl jau dabar kai kuriose pasaulio klinikose galima patikrinti, ar būsimas kūdikis neturi cistinės fibrozės, vėžio, kitas mirtinas ligas sulekiančių arba jų atsiradimą skatinančių pavojingų genų. Nenuostabu, kad asistuojančios reprodukcijos technologijos tampa etinių ginčų objektu. Ypač Lietuvoje, kur irgi egzistuoja panašios nevaisingumo problemos.

Kai tokiai procedūrai naudojamos šeimos narių lytinės ląstelės, viskas paprasta. Tačiau ką daryti, jeigu moters organizmas apskritai negamina kiaušinėlių, o vyro - gyvybingų spermatozoidų? Arba jeigu moteris neturi gimdos? Savo kūdikio trokštantiems tėvams siūlomi kompromisai. Pasinaudoti kiaušinėlių arba spermos banko paslaugomis, leisti kūdikį išnešioti kitai moteriai. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau jų pasitaiko ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kiaušialąsčių donorystė, o ypač pakaitinė motinystė draudžiama.

Surogatinė arba pakaitinė motinystė - dar labiau sudėtinga etiniu ir psichologiniu požiūriu problema, kuri pasaulio šalyse sprendžiama įvairiai.

Apie vyrus

Kol kas kalbėjome apie moterų problemas. Tačiau medicinos pasaulyje sklinda nerimastingos žinios apie sparčiai mažėjantį vyrų vaisingumą. 1950 metais Amerikos vyrai pasigamindavo 100 mln. spermatozoidų viename spermos mililitre. Po dvidešimt penkerių metų jų koncentracija sumažėjo perpus ir padėtis toliau blogėja. Per pastaruosius dvidešimt metų vakarų šalyse padvigubėjo sėklidžių vėžio atvejų. Dėl cheminės taršos Floridos aligatoriai gimsta su mažais peniais, gyvūnai keičia lytį arba tampa hermafroditais. Galbūt dėl plintančio žmonijos homoseksualumo irgi kaltos kokios nors cheminės medžiagos. Kai kas net prognozuoja, kad per 200 metų vyrai apskritai išnyks.

Nevaisingumo pabaiga?

Džonas Lenonas įsivaizdavo pasaulį be karų. Mokslininkai kalba apie pasaulį be nevaisingumo. Šiuolaikiniai metodai jau padeda 99% nevaisingų moterų. Kol kas negalima padėti moterims, gimusioms be kiaušidžių arba vyrams be sėklidžių, tačiau tai laikini sunkumai. Atrodo, kad jau šiame amžiuje nevaisingumas apskritai išnyks.

Nevaisingumo priežasčių yra daug, ir kai kurias iš jų galima pašalinti vaistais arba operuojant. Tiesa, čia irgi yra šiokių tokių niuansų. Pavyzdžiui, po moters nevaisingumo gydymo hormonais tėvų neretai laukia keleriopas siurprizas. 1997 metais po tokių procedūrų JAV moteris pagimdė pirmajį pasaulyje septynetuką. Gimdyvė turbūt pasijuto kaip Snieguolė su septyniais nykštukais, o sutuoktinis patyrė šoką.

Mat tokie preparatai stimuliuoja kelių kiaušialąsčių brendimą vienu metu. Visai neseniai atsirado naujas moterų nevaisingumo gydymo metodas - akupunktūra.

Jeigu moteris, ilgai delsusi, pagaliau ryžtasi gimdyti, specialistai jau gali įvertinti jos vaisingumą ir nustatyti, kiek laiko liko iki menopauzės pradžios.

Apie reliatyvumą

Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Kartais dėl to kaltos technologijos. XVII amžiaus teologai smerkė motinas, kurios nemaitino savo vaikų krūtimi. Šiuo metu Amerikoje kai kuriose valstijose nepalankiai žiūrima į moteris, maitinančias kūdikius krūtimi viešose vietose. Gali būti, kad kada nors nepadoru ir nemadinga bus pačiai moteriai gimdyti kūdikį.

Technologijų pažanga keičia dauginimosi įpročius. Pažvelkime į ateitį ir įsivaziduokime, kaip gali būti: nevaisingi ir vaisingi tėvai galės laisvai pasirinkti gimdymo laiką, sukurti embrioną su pageidaujamais požymiais in vitro arba in vivo; naudoti savo arba kitas kiaušiąlastes; auginti kiaušialąstes inkubatoriuose kaip šampinjonus; kiaušiąlastes ir spermatozoidus pasirinkti iš katalogo internete; siekiančios karjeros moterys, Holivudo žvaigždės vis dažniau rinksis ne įvaikinimą, bet pakaitinę motinystę; vyrai užsišaldys savo spermatozoidus ir pasidarys vazektomiją, kad galėtų mylėtis be pasekmių. Apie tokią šiurpoką ateitį rašo mokslininkas ir mokslo populiarintojas Robinas Bakeris knygoje „Sex in the Future".

Ne tik mokslas

Žmonijos pasąmonėje seksas ilgai buvo atskirtas nuo dauginimosi, nes žmonės - vieni nevaisingiausių padarų Žemėje. Tik 0,2% (arba 1 iš 500) pasimylėjimų baigiasi nėštumu, todėl vyrų vaidmuo vaiko atsiradimo procese pradėjo aiškėti vos prieš kelis šimtus metų. Naujos dauginimosi technologijos vyrų indėlį gali sumažinti.

Dabar apie tai, kaip funkcionuoja mūsų organizmas, žinome vis daugiau. Žinome savo genomą. Išsiaiškinome, kaip atsirado lytinės chromosomos. Mokame susilaukti vaikų be sekso ir mylėtis, nesusilaukiant vaikų. Kas ims dominuoti ateityje: naujos dirbtinio apvaisinimo ir nevaisingumo gydymo technologijos, ar mūsų instinktai?

Prieš keleris metus buvo iššifruota moterų lytinė X chromosoma. Dideli jos fragmentai atitinka paukščių normalių chromosomų dalis. Tai liudija nelytinę šios chromosomos kilmę. Lytinės X ir Y chromosomos išsivystė iš įprastinių žinduolių chromosomų per pastaruosius 300 mln. metų. Suprasdami evoliucinius mechanizmus ir genų kaitos ar nykimo procesus, mokslininkai ateityje galbūt sugebės pataisyti gedimus ir stabilizuoti padėtį. Todėl vyrai neturėtų išnykti, jeigu tuo pasirūpins vyrai mokslininkai. Arba moterys, jeigu joms reikės vyrų.

Dabar jau sukurta dirbtinė kiaušiąlastė, akivaizdu, kad panašiu būdu „pasigaminsime" ir dirbtinius spermatozoidus. Technologijos dauginimosi srityje anksčiau ar vėliau suteiks mums visišką laisvę. Ar ateities pasaulis bus panašus į rašytojo Oldo Hakslio romano „Naujas puikus pasaulis" ar į filmo „Gataka" tikrovę, priklausys nuo egzistuojančių etinių bei moralinių normų, kurios visuomenei yra ne mažiau svarbios, negu technologijos.