Naudojantiems kondicionierius: vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas neturi būti didesnis kaip 6-8 laipsniai

Biurai suprojektuoti ydingai

Anot higienistų, su kondicionieriais labai prasta situacija dideliuose biuruose susidaro todėl, kad pastatų architektai iš anksto neturi būsimų biurų schemų – kokie bus patalpų dydžiai, kur bus įrengtos darbo vietos. Paprastai pastate įvedama tipiška kondicionavimo sistema, o tik vėliau jame įsirengiama. Todėl dalis darbo vietų atsiduria virš angų, pro kurias pučiamas šaltas oras. Šių darbuotojų sveikatai ir kyla didžiausias pavojus. Mat pučiamo oro srautas iš kondicionieriaus gali siekti vos 8 laipsnius. Tuo tarpu žmogus geriausiai jaučiasi, kai ji būna per 20 laipsnių Celsijaus, optimali santykinė oro drėgmė – apie 40-60 proc. Taip pat svarbu, kad temperatūra nesvyruotų – ji turi būti pastovi.

Be to, mechaninio vėdinimo sistemos turi būti labai kruopščiai prižiūrimos, valomos specialiais robotais, kuriuos dėl jų brangumo įsigyja ne visi tokių pastatų savininkai, todėl jose gali pradėti veistis virusai ir bakterijos, kurie išpučiami į patalpą. Taigi norint gerai jaustis patalpas būtina vėdinti natūraliai.

Beje, naujų pastatų oro problema pradėta nagrinėti dar prieš porą dešimtmečių, pastebėjus, kad tam tikrose patalpose ilgai būnantys žmonės pradeda skųstis įvairiais sveikatos negalavimais, kurie sumažėja arba išnyksta, jei žmogus kurį laiką praleidžia kitur: žmones pradeda kamuoti chroniškas kosulys bei kitos kvėpavimo takų infekcijos, galvos skausmai ar svaigimas, nuolatinis nuovargis, alerginės odos reakcijos. Netrukus atsirado ir naujas terminas – „sergančio namo“ sindromas.

Didesnis nei 8 laipsnių temperatūrų skirtumas žalingas sveikatai

Kaip sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistė Justina Satkevičiūtė, norint išvengti peršalimų, vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas neturėtų būti didesnis kaip 6-8 laipsniai, o sveikatai naudingiausia, kad jis skirtųsi vos keliais laipsniais. Taigi reguliuojant temperatūrą biure ar automobilyje, reikėtų atsižvelgti ne tik į savo komforto pojūtį, bet ir nepamiršti, kokia temperatūra už lango. Kai lauke yra 34 laipsniai karščio, o viduje – 24, toks temperatūros skirtumas jau per didelis.

Naudojant kondicionierių automobilyje, anot visuomenės sveikatos specialistės, labai svarbu, kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą, taip pat pūtimas neturėtų būti labai stiprus. Jei važiuojate nedidelį atstumą, kondicionieriaus geriau visai nejungti.

Anot Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, pagrindinė vasarinių peršalimų priežastis – staigus kūno atšalimas. „Kai šilta, kraujagyslės išsiplečia, o įėjus į šaltą kondicionuojamą patalpą, jos nespėja susitraukti. Staigiai atšalus organizmui krenta jo imunitetas ir lengviau įsiskverbia virusai ir bakterijos, kurios vasarą iš aplinkos niekur nedingsta. Taip pat gali suaktyvėti bakterijos, kurios natūraliai pas mus gyvena. Žmogui ima skaudėti gerklę, prasideda sloga, kuri gali netgi baigtis sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, galimi kaklo ar nugaros raumenų uždegimai“, - įspėjo medikas.

Jei šaltyje būtume nuolat, organizmas prisitaikytų, tačiau su staigiais temperatūrų svyravimais jis nesusitvarko.

„Kai pučiamas tokios pačios temperatūros oras, kokia yra aplinkoje, pavojus sveikatai daug mažesnis. Tačiau kai aplinkoje 30 laipsnių karščio, o pučia 18-20 laipsnių vėjas, jau galima susirgti ar „pasigauti“ nugaros skausmą. Todėl vėdinimusi mažiausi pavojingi vadinamieji vėjeliai. Beje, minėtas temperatūrų skirtumas gali susargdinti ir nuo karščio ginantis skersvėjais namuose, važiuojat automobiliu atsidarius langus – tereikia būti bent šiek tiek sušilus“, - aiškino L. Valius.

Anot pašnekovo, vasarą peršalimų ligų visgi yra mažiau, nes organizmo imunitetas – natūraliai didesnis. Kita vertus, pasitaiko ir tikrai labai sunkių susirgimų. Taigi nuostata, kad sergama tik šaltuoju metų laikų, nėra teisinga.