Epochos rykštė – vis dažniau ieškoma būdų, kaip išsaugoti gerą atmintį

Stipriai atminčiai – kuo daugiau poilsio

Fiksuojama, kad su atminties problemomis susiduria beveik pusė vyresnių nei 65-eri metai žmonių. Ir net jeigu jauname amžiuje iššūkių, išsaugant svarbią informaciją galvoje, nekyla, apleisti smegenims ir neuronų jungtims svarbių įpročių tikrai nereikėtų. Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė, pabrėžia, kad gerai smegenų veiklai, pirmiausiai, ypač svarbus fizinis aktyvumas. Tad jeigu skundžiatės suprastėjusia atmintimi ar pastebite, kad sunku susikaupti, pasvarstykite, ar tikrai per dieną pakankamai judate. Vien paprasčiausias pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, šokiai ar bet kokie kiti aktyvūs užsiėmimai turi teigiamos įtakos smegenų veiklai.

„Tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei atminčiai daug reikšmės turi ir kokybiškas poilsis, todėl svarbu skirti tam laiko bei naktį miegoti 7–8 valandas. Ši taisyklė turi itin svarią reikšmę prieš egzaminus ar reikšmingus susitikimus, kai reikalingas aštrus protas. Būtent miego metu informacija „susiguli“ mūsų smegenyse ir yra perkeliama į ilgalaikę atmintį, todėl kokybiškai pailsėję lengviau prisiminsime sukauptas žinias“, – rekomenduoja R. Pilkytė-Klimienė.

Smegenų funkcijoms ne mažiau reikšminga ir tinkama bei subalansuota mityba. Į kasdienį racioną rekomenduojama įtraukti riebios žuvies patiekalus, valgyti riešutus, kiaušinius, įvairias sėklas. Norint išsaugoti aštrų protą, turėtume gauti pakankamai B grupės vitaminų, antioksidantų, smegenų veiklai taip pat svarbios omega rūgštys, kofermentas Q10.

Treniruotės per naujas patirtis

Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad atmintis gali būti lavinama. Vaistininkė pataria kartais mesti sau iššūkį bandant prisiminti tam tikras skaičių kombinacijas ar adresus. Pasak jos, tik nuolat treniruodami savo smegenis, paskatinsime jas efektyviau dirbti.

 „Sklandžiam smegenų funkcionavimui, protinė veikla, tokia kaip knygų skaitymas, kryžiažodžių bei kitų galvosūkių sprendimas – teikia didelę naudą. Taip pat verta išbandyti ir įvairias naujas veiklas, kurios skirtųsi nuo kasdienių užduočių: pabandykite lankyti šokių užsiėmimus, keramiką, o galbūt seniai norėjote išmokti megzti ar nerti“, – naujiems iššūkiams ryžtis ragina farmacijos ekspertė.

R. Pilkytė-Klimienė  atkreipia dėmesį, kad pastarasis patarimas ypač svarbus vyresniame amžiuje, kai naujų patirčių neretai ima mažėti. Norint išsaugoti stiprią atmintį ir smegenų gebėjimą prisitaikyti įvairiose situacijose, svarbu treniruoti neuronų jungtis, nes rečiau mokantis kažko naujo, jos ima silpnėti.

Turėkite sistemą

Norėdami prisiminti tam tikrą informaciją, ją pasistenkite užfiksuoti pasitelkdami pojūčius, pavyzdžiui, kvapus, lytėjimą, tam tikra judesį. „Camelia“ vaistininkė nuolat pamirštantiems, ar išeidami užrakino buto duris, pataria šį veiksmą sieti su šaltos durų rankenos lytėjimu, tą akimirką pamatytu vaizdu pro langą arba tiesiog balsu sau pasakyti: „Užrakinau duris“.

„Svarbiems dalykams įsiminti visada rekomenduoju turėti sistemą – galbūt tam tikra skaičių kombinacija siejasi su jūsų telefono numeriu, gimimo diena ar pan. Kai kuriuos dalykus įsiminti gali padėti ir santrumpos, dainų žodžiai, eilėraščiai ar sakiniai, kuriuose esančių žodžių pirmosios raidės padeda įsidėmėti eiliškumą“, – pataria R. Pilkytė-Klimienė.

Anot vaistininkės, nieko blogo rutininę informaciją pasižymėti užrašinėje ar telefone ir nesistengti visko laikyti galvoje – taip atlaisviname vietos tikrai svarbiems faktams. Be to, norint geriau susikaupti naudinga peržvelgti ir savo namų bei darbo aplinką, jos nereikėtų apkrauti daiktais, nes tai gali blaškyti ir neigiamai veikti koncentraciją.

Nebijokite technologijų progreso

Dažnai dėl suprastėjusios atminties kaltinamos technologijos, tačiau R. Pilkytė-Klimienė  sako, kad savaime jos nėra kenksmingos, tačiau neigiamai atsiliepti gali mūsų naudojimosi jomis įpročiai.

„Tai, kad mums nebereikia prisiminti daugybės telefono numerių ar visuomet galime patikrinti informaciją internete, mūsų atminties savaime nepadaro prastesne. Daug blogiau yra tai, kaip dažnai mes naudojame technologijas. Pavojinga gali tapti, jeigu jos užima kiekvieną laisvą akimirką. Technologijos įgalina atlikti daugybę darbų vienu metu, dėl to nuolat šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos, o tai tikrai neigiamai atsiliepia mūsų gebėjimui susikaupti ir įsiminti“, – įspėja vaistininkė.

Ji pataria leisti sau dažniau panuobodžiaut ir nesigriebti telefono, pavyzdžiui, laukiant eilėje ar važiuojant viešuoju transportu. Vadinamasis „klaidžiojimas mintimis“ padeda mūsų smegenims neperkaisti ir teigiamai veikia kūrybiškumą bei efektyvumą.