Ištyrė, kokia savybė padeda žmonėms gyventi ilgiau – leidžia ir pinigų sutaupyti

Tyrimais pastebėta, kad aktyvus gyvenimo būdas, sveikatai palanki mityba, kokybiškas miegas, rūkalų bei alkoholio atsisakymas gali padėti žmonėms jaustis sveikiems ir gyventi ilgiau.

Naują tyrimą atlikę JAV Nacionalinio senėjimo instituto mokslininkai nustatė, kad su maistu gaunamų kalorijų ribojimas gali pagerinti raumenų būklę ir stimuliuoti sveikam senėjimui svarbius biologinius kelius. Būtent šie rodikliai yra svarbūs žmogaus ilgaamžiškumui.

Tarptautinės institucijos įspėja, kad persivalgymas – išsivysčiusio pasaulio problema, kurią atspindi nutukimo paplitimas. Pažaboję norą persivalgyti gyventume ilgiau ir išleistume mažiau pinigų maistui, kurio mums nereikia.

Kas yra kalorijų ribojimas?

Kalorijų ribojimas – tai procesas, kai žmogus sumažina vidutinį kalorijų kiekį, kurį įprastai suvartoja per dieną. Tiesa, nevalia neatsisakyti svarbių vitaminų ir mineralų, reikalingų gerai sveikatai palaikyti.

Vidutiniškai žmogui per dieną reikia nuo 1600 iki 3000 kalorijų, priklausomai nuo jo lyties, ūgio, amžiaus ir fizinio aktyvumo lygio.

Laikantis riboto kaloringumo dietos, suvartojamo maisto kiekis sumažėja 20–40 proc., bet ir įsisavinama rekomenduojama pagrindinių maistinių medžiagų paros norma.

Tik saviveiklai čia – ne vieta.

Svarbu pirmiausia pasitarti su gydytoju arba mitybos specialistu, nes perlenkus lazdą su kalorijų mažinimu gali kilti sveikatos problemų.

Protarpinis badavimas – alternatyva kalorijų ribojimui.

Ne pirmas tyrimas

Daugelį metų mokslininkai tyrinėjo, kaip kalorijų ribojimas veikia bendrą žmogaus sveikatos būklę.

Ankstesni tyrimai parodė, kad kasdien valgant mažiau kalorijų galima numesti svorio, pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą ir pažinimo funkcijas.

Ne pirmą kartą pastebėtas ir kalorijų ribojimo sąsajos su ilgaamžiškumu. Anksčiau nustatyta, kad kalorijų ribojimas padeda apsaugoti organizmą nuo uždegimo ir jo sukelto senėjimo.

2022 m. vasarį paskelbtame tyrime teigiama, kad kalorijų ribojimas gali padėti prailginti žmogaus „sveikatos trukmę“.

Poveikis žmogaus genams

Naujausiame tyrime, kurio rezultatai šį spalį buvo paskelbti moksliniame žurnale „Aging Cell“, aiškintasi kaip kalorijų ribojimas padeda pagerinti raumenų sveikatą ir išsaugoti jų funkciją.

Gerai žinomas faktas, kad senstant mažėja raumenų masė.

„Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad dėl kalorijų ribojimo žmonės prarasdavo raumenų masę, bet jie išlaikydavo raumenų jėgą. Tai leidžia manyti, kad raumenyse įvyko kažkas, kas pagerina jų darbingumą. Mes norėjome sužinoti, kas tiksliai“, – aiškino JAV Nacionalinio senėjimo instituto mokslinis direktorius ir šio tyrimo autorius dr. Luigi Ferrucci.

Jo komanda rėmėsi ankstesnio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tuomet aiškintasi, ar saikingas kalorijų ribojimas žmonėms teikia tokią pačią naudą sveikatai, kokia buvo pastebėta atliekant tyrimus su gyvūnais.

Tyrimo dalyvių buvo prašoma per dvejus metus sumažinti kalorijų kiekį 25 proc., tačiau tai nebuvo lengva – pavyko pasiekti tik 12 proc.

Naujausiausiai analizei panaudoti tyrimo dalyvių šlaunų raumenų biopsijų mėginiai ir ištirta, kaip kalorijų ribojimas veikia žmogaus genus.

Naudodami iš biopsijų išskirtas informacinės RNR (iRNR) molekules, tyrėjai nustatė, kad vartojant mažiau kalorijų reguliuojami genai, susiję su energijos gamyba ir medžiagų apykaita, o uždegiminiai genai reguliuojami mažiau, todėl uždegimas mažėja.

Kokių kalorijų atsisakyti?

Šį tyrimą pakomentavo Kalifornijoje įsikūrusio „Providence Saint John's Health Center“ šeimos medicinos gydytojas Davidas Cutleris, kuris tyrime nedalyvavo.

Pasak jo, tyrimas džiugina, nes skleidžia žinią žmonėms apie tai, kad kartais geriau valgyti mažiau.

„Visuomenės sveikatos aspektu svarbiausia – pranešti žmonėms, kad reikia mažiau valgyti, taip pat informuoti apie pavojų, kurį kelia antsvoris, nutukimas, diabetas ir visos kitos persivalgymo pasekmės“, – „Medical News Today“ sakė D.Cutleris.

Tiems, kurie nori sumažinti kalorijų kiekį, jis patarė pradėti nuo tam tikrų maisto produktų grupių.

„Pirmiausia pradėčiau nuo perdirbtos mėsos, – patikslino jis. – Bet kokia mėsa, kuri buvo sūdyta, ar apdorota kitu būdu – saliamis, Bolonijos dešra ar kitų rūšių dešrelės turėtų būti išbraukta iš mūsų valgiaraščio.

Manau, kad raudonos mėsos suvartojimas turėtų būti rimtai apribotas.

O angliavandeniai turėtų būti orientuoti į daug mažesnį glikemijos indeksą – mažiau saldžių ir perdirbtų angliavandenių,“ – pabrėžė specialistas.