Galvojimas apie Dievą nuramina tikinčiuosius ir sukelia stresą ateistams

Tyrimo metu mokslininkai matavo tyrimo dalyvių skirtingų smegenų zonų veiklos intensyvumą, kai jie reaguodavo į tyrimo metu sprendžiamo testo padaromas klaidas. Tie, kas prieš tai sprendė užduotis, susijusias su religija ir taip buvo sąmoningai priversti galvoti apie Dievą, teste padarė mažiau klaidų ir galiausiai, jų reakcija į klaidas buvo ne tokia smarki, kaip tų, kurie nesprendė religinių uždavinių arba buvo ateistai.

„Aštuoniasdešimt penki procentai pasaulyje turi kokius nors religinius įsitikinimus“, - teigė Toronto-Scarborough universiteto mokslininkas Michaelas Inzlichtas, atlikęs šį tyrimą kartu su savo kolege Alexa Tullet.

„Aš manau, kad mums kaip psichologams reikia tirti, kodėl žmonės turi religinius įsitikinimus, bandant išsiaiškinti kokioms funkcijoms, jie gali pasitarnauti”, - teigė mokslininkas.

Atlikę du eksperimentus, mokslininkai parodė, kad kai žmonės galvoja apie religiją ir Dievą, jų smegenys reaguoja kiek kitaip – susiformuoja nuosaikesnė smegenų reakcija, leidžianti jiems greičiau susitaikyti su nesėkmėmis ir ne taip smarkiai sielotis dėl nerimą sukeliančių klaidų.

Eksperimentų metu dalyviai rašė apie religiją ir sprendė sudėtingus tekstinius uždavinius, kuriuose buvo daug žodžių, susijusių su religija ir Dievu. Po to dalyviai persikėlė prie kompiuterio, kur atliko painų testą – jo metu mokslininkai tyrė smegenų zonų aktyvumą.

Tyrimo rezultatai parodė, jog žmogui sąmoningai ar nesąmoningai mąstant apie Dievą, ženkliai sumažėjo aktyvumas smegenų zonoje (anterior cingulate cortex - ACC) atsakingoje už daugelį procesų, tame tarpe ir už organizmo įsitempimą ir perspėjimą apie tai, kad reikalai eina ne kaip.

Mokslininkų nustebimui, ateistų smegenų reakcija buvo visiškai priešinga. Kuomet jiems pasąmoniniame lygyje buvo suaktyvuotos mintys apie Dievą, ACC smegenų zonoje stipriai padidėjo aktyvumas. Taigi, religingi žmonės, galvojantys apie Dievą, sugeba lengviau išlikti ramūs ir paprasčiau perneša gyvenimo negandas, mano tyrėjai. „Tokiems žmonėms mąstymas apie religiją įvykių sūkuryje leidžia nusiraminti ir ramiau reaguoti į padarytos klaidos pasekmes“, - aiškina Michaelas Inzlichtas.

„Mes manome, jog tai gali padėti suvokti kai kuriuos tikrai įdomius faktus, susijusius su religingais žmonėmis. Nors ir nėra tvirtai įrodyta, tačiau nestinga tvirtinimų, jog religingi žmonės ilgiau gyvena ir labiau stengiasi būti laimingi ir sveiki“, - pasakoja mokslininkas.

Tuo tarpu ateistai, mąstydami apie Dievą, natūraliai pereina į stresinę būseną, nes tokios mintys stipriai kertasi su jų pasaulėžiūrą. Tačiau mokslininko nuomone, ateistams dėl to nereiktų nusiminti. Jų nuomone, žmogus gali turėti vidinę ramybę nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, tad ateistams reiktų labiau gilintis į savo požiūrį, o ne kovoti su priešinga pasaulėžiūra ir tikėjimu į Dievą.