Gydytojas patarė įsiminti 6 dalykus, kurie skatina kraujo krešulių atsiradimą

Dauguma insultų būna išeminiai. Tai reiškia, kad užsikimšo galvos smegenis maitinanti kraujagyslė.

Tikimybė patirti insultą didėja su amžiumi. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas neurologas Paulius Puzinas lrytas.lt pasakojo, kad vienas statistinis tyrimas parodė, jog vidutinis insultą patyrusio žmogaus amžius – 69 metai, o vyresniems nei 55 metai asmenims tikimybė susirgti insultu kas 10 metų padvigubėja.

„Antra vertus, pastaruoju metu stebima tendencija, kad insultą vis dažniau patiria ir jaunesni – 20–54 metų amžiaus – pacientai“, – sakė P. Puzinas.

Metų atgal neatsuksi ir savo amžiaus nepakeisi, bet svarbiausių insulto rizikos veiksnių įtaką sumažinti gali kiekvienas.

1. Valdykite kraujospūdį

Pasak, P. Puzino aukštas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių.

„Tai reiškia, kad mažindami arterinį kraujo spaudimą, mes efektyviai mažiname ir insulto riziką“, – pabrėžia P. Puzinas.

Jis akcentuoja, kad kraujospūdžio padidėjimas ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, ypač svarbu jį bent jau epizodiškai stebėti net ir tiems, kurie neserga hipertenzija.

„Klinikinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai insultu susirgusiam pacientui stebime ryškų arterinio kraujo spaudimo padidėjimą, nors pats pacientas teigia, kad anksčiau jis padidėjęs nebuvo. Vis dėlto paklausus, kada paskutinį kartą buvo matuotas kraujospūdis prieš patenkant į ligoninę, pacientas atsakyti negali, nes tai buvo labai seniai“, – pasakoja P.Puzinas.

Jis priduria, kad hipertenzija vystosi lėtai. Vadinasi, žmonės daug metų ligos nepastebi, kol staiga neištinka insultas.

2. Nerūkykite

Rūkymas yra neabejotinas insulto rizikos veiksnys.

Remiantis tyrimais, rūkantiems žmonėms insulto rizika beveik padvigubėja. Mesti rūkyti – niekada nevėlu. Įrodyta, kad atsisakius žalingo įpročio, insulto pavojus sumažėja.

„Yra duomenų, kad metus rūkyti ir praėjus 2 – 4 metams, insulto rizika tampa beveik tokia pati kaip ir žmogui, kuris niekada nerūkė“, – sako P.Puzinas.

3. Pastebėkite prieširdžių virpėjimą

Prieširdžių virpėjimas – tai ritmo sutrikimas, kai prieširdžiai susitraukinėja chaotiškai ir dėl to sutrinka visos širdies veikla.

Nustatyta, kad prieširdžių virpėjimą turintiems žmonėms gresia 5 kartus didesnė rizika patirti insultą.

Taip yra, nes širdies ritmo sutrikimo gali susidaryti kraujo krešulių, kurie gali nukeliauti į smegenis.

„Atitrūkę ir iš širdies iškeliavę krešuliai gali užkimšti bet kurią arteriją, tačiau dažniausiai yra pažeidžiamos galvos smegenų arterijos ir išsivysto išeminis insultas“, – paaiškina P. Puzinas.

„Labai svarbu, kad vartojant tinkamus kraują skystinančius vaistus, prieširdžių virpėjimo sukeltų insultų, bent jau teoriškai, galime visiškai išvengti“, – akcentuoja gydytojas neurologas.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) gydytoja kardiologė Loreta Mikšėnaitė patarė, kaip laiku pastebėti prieširdžių virpėjimą ir užkirsti kelią ligos komplikacijoms.

„Visi elektroniniai kraujospūdžio matavimo aparatai taip pat rodo pulsą. Jeigu žmogaus pulsas visada būdavo 60–70, o dabar – 100. Tai yra pirmas požymis, kad kažkas atsitiko ir reikia kreiptis pas gydytoją“, – lrytas.lt yra sakiusi L. Mikšėnaitė.

4. Nepamirškite judėjimo

Nebūtina lankytis sporto klube. Didžiulę naudą sveikatai duoda ir pasivaikščiojimai sparčiu žingsniu. Reguliari mankšta ir fizinis aktyvumas apskritai gali padėti mažinti kraujospūdį, kontroliuoti svorį, valdyti stresą, pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Visi šie organizmo pokyčiai – be galo svarbūs mažinant insulto riziką.

„Manoma, kad kuo žmogus fiziškai aktyvesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis susirgs insultu.

Kitaip sakant, didelio fizinio aktyvumo atveju insulto rizika yra mažesnė, nei esant vidutiniam fiziniam aktyvumui, ir žymiai mažesnė lyginant su nedideliu fiziniu aktyvumu“, – paaiškina P. Puzinas.

5. Sveikai maitinkitės

Insulto pavojų didina ir nesubalansuota mityba. Patartina rinktis Viduržemio jūros regiono mitybą, kurioje dominuoja augalinės kilmės produktai, o žuvis ir mėsa sudaro tik nedidelę raciono dalį.

Kokias klaidas daro lietuviai? Pasak P. Puzino, blogiausia, kad žmonės nesureikšmina mitybos, nevertina jos įtakos ligų išsivystymui. Informacijos ir patarimų – milžiniški klodai. Tereikia jais pasikliauti.

„Norint išvengti insulto patariama vartoti daugiau daržovių, vaisių, vengti raudonos mėsos (pvz. kiaulienos, jautienos), druskos. Su mityba susijusi yra rekomendacija vengti viršsvorio ar nutukimo, nes tai irgi didina insulto riziką“, – pastebi P. Puzinas.

6. Kontroliuokite cholesterolio kiekį

Gydytojas neurologas pabrėžia, kad insulto rizika auga ir dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje.

„Vartojant vaistus, kurie mažina cholesterolį, tuo pačiu mažiname ir insulto riziką.

Deja, nemaža dalis pacientų bijo vartoti šiuos vaistus, o baimės kyla iš mitų, kurie yra nepagrįsti.

Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad cholesterolį mažinantys vaistai kenkia kepenims ar blogina atmintį ir sukelia silpnaprotystę“, – pastebi P.Puzinas.

Atpažinkite insulto požymius

Patyrus insultą – kiekviena minutė aukso vertės. Ypač svarbu laiku atpažinti insulto simptomus. Kuo greičiau žmogus kreipsis į medikus, tuo didesnė galimybė pasveikti.

Insulto požymius įsiminti padeda angliškų terminų trumpinys – FAST.

Face – veidas, Arm – ranka, Speech – kalba, Time – laikas, kuris be galo svarbus faktorius atpažįstant insultą.

Staiga perkreiptas, paralyžiuotas veidas, netikėtai nusilpusi ranka ir sutrikusi kalba. Kalbos sutrikimas gali pasireikšti negebėjimu šnekėti pačiam arba suprasti kitų žmonių kalbą.

Jei pajutote bent vieną iš šių simptomų, daugiau kaip 60 proc. tikimybė, kad tai insultas. Esant bet kuriam iš šių požymių reikia kuo skubiau kviesti skubią medicininę pagalbą numeriu 112.