Ankstyvą mergaičių brendimą daugiausia skatina viršsvoris?

Tai vienas iš naujausių šios srities tyrimų, patvirtinantis ankstesnių tyrimų išvadas, kad JAV ir kai kuriose kitose šalyse gyvenančių mergaičių lytinė branda prasideda daug anksčiau ir dėl to joms kyla emocinių bei socialinių problemų, taip pat sveikatos problemų vėliau gyvenime. Psichologiniu požiūriu pernelyg ankstyva branda siejama su žema savigarba ir savo kūno nepriėmimu, taip pat su valgymo sutrikimais, depresija ir bandymu nusižudyti. Be to, ji siejama ir su ankstyva lytine patirtimi, o vėliau sukelia didesnę krūties vėžio riziką.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 23,4 proc. juodaodžių, 14,9 proc. lotynų amerikiečių ir 10,4 proc. baltaodžių mergaičių sulaukusios septynerių metų jau turi išsivysčiusias krūtis. Tiriant 8 metų mergaites, šie rodikliai buvo dar didesni – atitinkamai, 42,9, 30,9 ir 18,3 proc. Palyginimui, panašaus tyrimo, atlikto 1997 m., metu paaiškėjo, kad krūtinė išsivystydavo tik 5 procentams baltųjų mergaičių, sulaukusių septynerių metų (perpus mažesnis rodiklis, nei dabar).

Juodaodžių mergaičių proporcija per dešimtmetį taip pat išaugo – nuo 15 proc. 1997 m. iki 23 proc. šiandien. Tyrimai parodė, kad aštuoniolikto amžiaus pradžioje menstruacijos mergaitėms prasidėdavo sulaukus vidutiniškai 17-18 m., ir tai gali būti siejama su prasta mityba ir kitais veiksniais.

Ekspertai nurodo kelias galimas priežastis, aiškinančias ankstyvą šiuolaikinių mergaičių brendimą. Jų manymu, pagrindinė priežastis yra nutukimas, nes kūno riebalų perteklius didina estrogeno, kuris skatina krūtų vystymąsi, kiekį. Šiuo metu kas trečias vaikas JAV yra nutukęs arba turi antsvorio. Šis rodiklis vis didėja nepaisant Michelle Obamos pastangų kovojant su vaikų nutukimo epidemija.

Susirūpinimą kelia ir aplinkos veiksniai, ypač endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos. Šios medžiagos veikia hormonus ir keičia kūno funkcijas. Tyrėjai vis neranda vieningos nuomonės dėl cheminių medžiagų poveikio vaikų vystymuisi, tačiau jie mano, kad didelės įtakos gali turėti medžiagos, įeinančios į plastiko sudėtį, tokios kaip bisfenolis A. Šios medžiagos, naudojamos plastikinių butelių ir gėrimų skardinių gamyboje, struktūra panaši į estrogeno. Taip pat ne mažiau kenksmingi yra ftalatai, kurie trikdo hormonų veiklą.

Tyrimui, kuris buvo paskelbtas žurnale „Pediatrics“, vadovavo Cincinačio vaikų ligoninė. Buvo ištirtos 1239 mergaitės iš trijų JAV sričių (Rytų Harlemo Niujorke, Cincinačio ir San Francisko), kurių amžius – nuo šešerių iki aštuonerių metų. „Mūsų analizės aiškiai rodo, kad baltosioms tyrimo dalyvėms brendimas prasideda anksčiau nei mes tikėjomės“, – sako pirmojo tyrimo autorius ir paauglių medicinos centro „Cincinnati Children's Hospital Medical Center“ direktorius dr. Frankas M. Biro.

Antsvorio turinčios mergaitės turėjo labiau išsivysčiusias krūtis, parodė tyrimas. Tačiau dr. F. M. Biro sakė nemanantis, kad tai tik dėl svorio. Jis sakė, kad įmanoma, jog aplinkos cheminės medžiagos taip pat suvaidino savo vaidmenį, ir pridūrė, kad jis ir jo kolegos dabar tyrinėja mergaičių hormonų ir laboratorinius tyrimus, kad galėtų nustatyti, kokį cheminių medžiagų poveikį jos patyrė. „Tai iš tikrųjų yra rimtas įspėjimas, – pasakė dr. F. M. Biro. „Manau, kad turime pagalvoti apie tai, su kokiomis medžiagomis susiduriame mes ir mūsų vaikai. Tai turėtų mus pažadinti ir, manau, mes turime atkreipti į tai dėmesį.“

Šiame tyrime nurodoma mitybos ir aplinkos veiksnių svarba. Cincinatyje pastebėtas didesnis rodiklis 7 m. mergaičių, kurių krūtinė išsivysčiusi (18,9 proc.), lyginant su Niujorku (15,3 proc.) ir San Francisku (11,6 proc.). Tyrėjai mano, kad San Franciske šis rodiklis žemesnis dėl to, kad mieste akcentuojama sveikos mitybos ir sporto svarba bei ribojamas plastiko ir kitų kenksmingų cheminių medžiagų naudojimas.

Jei yra idealus amžius, kada mergaitės turėtų subręsti, niekas nežino, kada jis yra, sako mokslininkė dr. Marcia E. Herman-Giddens iš Šiaurės Karolinos, „Chapel Hill“ universiteto. Mergaitė turi turėti tam tikrą kūno riebalų sluoksnį, kad galėtų prasidėti menstruacijos, o mergaitėms, kurios blogai maitinasi arba serga, brendimas gali vėluoti. Išsivysčiusiose šalyse brendimo amžius sumažėjo nuo XIX iki XX amžiaus, kadangi pagerėjo mityba, buvo geriau kontroliuojamos infekcinės ligos, ir tai buvo laikoma pažangos ženklu. Bet jei ir toliau šis amžius mažės, nuo kokio momento jis tampa patologiniu?

Diskusija šiuo klausimu prasidėjo, kai 1997 m. mokslinių tyrimų komanda, vadovaujama dr. M. E. Herman-Giddens, paskelbė savo tyrimą. Tyrime visos šalies pediatrai įvertino 17077 3–12 metų amžiaus mergaičių seksualinę brandą. Tyrimas nustatė, kad krūtis arba gaktos plaukus, arba abu lytinės brandos požymius turėjo kur kas daugiau 7–8 metų amžiaus mergaičių, nei buvo pateikiama medicinos vadovėliuose.

Tyrimas sukėlė šiokį tokį triukšmą. Kai kurie endokrinologai suabejojo išvadomis ir perspėjo, kad, jei gydytojai ir tėvai aklai darys prielaidą, kad brendimas esant 7-erių ar 8-erių yra nauja norma, jie gali nepastebėti tokių rimtų problemų, kaip endokrininės ligos ar augliai. Tačiau kiti įspėja, kad, jei nauji atradimai bus atmesti, šeimos būtų be reikalo bauginamos ir švaistomi pinigai tiriant visiškai normalias 7–8 metų mergaites su besiformuojančia krūtine. Nuo to laiko išspausdinta dešimtys tyrimų. Diskusijos tęsiasi, tačiau daugelis gydytojų vis gi pritaria minčiai, kad antsvorio turinčios mergaitės mergaitės dažnai subręsta anksčiau.