Aštrus maistas gali būti labai skausmingas – bet ar jis iš tikrųjų yra pavojingas?

2023 m. rugsėjį 14-metis berniukas mirė vykdydamas internete paplitusį „vieno traškučio iššūkį“ (angl. one chip challenge).

„One Chip Challenge“ yra internetinis iššūkis, kurio dalyviai turi suvalgyti vieną itin aštrų „Paqui Carolina Reaper“ arba „Paqui Naga Viper“ traškutį ir po to nieko nevalgyti ir negerti.

Nors berniuko mirtį vis dar tiria sveikatos apsaugos pareigūnai, dėl jos iš parduotuvių buvo pašalinti kai kurie aštrūs traškučiai, naudojami šiame iššūkyje.

Kyla klausimas, kaip aštrus maistas gali paveikti žmonių sveikatą ir potencialiai pabloginti simptomus, susijusius su lėtinėmis ligomis – pavyzdžiui uždegiminėmis žarnyno ligomis? Taip pat, kaip mityba, įskaitant aštrų maistą, gali pailginti arba sutrumpinti žmogaus gyvenimo trukmę?

Aštraus maisto „žavesys“

Aštrus maistas gali reikšti maistą, kuriame daug prieskonių: pavyzdžiui, azijietiškas karis, teksasietiški arba vengriški patiekalai. Taip pat tai gali būti maistas, kurio aštrumą sukelia kapsicinas – cheminis junginys, kurio randama aštriosiose paprikose.

Kuo didesnis kapsicino kiekis paprikoje, tuo didesnis ir jos įvertinimas pagal Skovilio skalę, kuri kiekybiškai nusako aštrumo pojūtį.

Kapsicino skonis yra aštrus, nes jis suaktyvina tam tikrus biologinius procesius – tuos pačius, kuriuos suaktyvina karšta temperatūra. Aštraus maisto sukeliamas skausmas gali išprovokuoti organizmą išskirti endorfinus ir dopaminą. Šis išsiskyrimas gali sukelti palengvėjimo jausmą ar net tam tikrą euforiją.

JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse daugiau žmonių nei bet kada anksčiau vartoja aštrų maistą, įskaitant itin aštriuosius pipirus.

Aštriųjų pipirų valgymo varžybos ir panašūs „aštraus maisto iššūkiai“ nėra naujiena, nors aštraus maisto iššūkiai tapo dar nuožmesni dėl dar didesnio maisto aštrumo lygio ir tokių iššūkių populiarumo socialiniuose tinkluose.

Trumpalaikis poveikis sveikatai

Trumpalaikis itin aštraus maisto vartojimo poveikis yra įvairus – nuo malonaus karščio pojūčio iki nemalonaus lūpų, liežuvio ir burnos deginimo pojūčio. Aštrūs maisto produktai taip pat gali sukelti įvairių virškinamojo trakto negalavimų, galvos skausmą ir vėmimą.

Jei aštrų maistą valgyti nemalonu arba jis sukelia tokius nemalonius simptomus kaip migreną, pilvo skausmus ir viduriavimą, tikriausiai geriausia tokio maisto vengti – aštrus maistas šiuos simptomus gali sukelti žmonėms, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Daugeliui žmonių visame pasaulyje aštraus maisto vartojimas yra ilgalaikio gyvenimo būdo, kuriam įtakos turi geografija ir kultūra, dalis. Pavyzdžiui, aštriosios paprikos auga karšto klimato zonose, ir tai gali paaiškinti, kodėl daugelis tokio klimato šalių kultūrų gamindamos maistą vartoja aštrų maistą.

Kai kurie tyrimai rodo, kad aštrus maistas padeda kovoti su per maistą plintančiomis ligomis – o tai taip pat gali paaiškinti kultūrinį aštraus maisto pomėgį.

Vieningos nuomonės stoka

Mitybos epidemiologai jau daugelį metų tiria galimą ilgalaikio aštraus maisto vartojimo riziką ir naudą. Kai kurie iš tirtų su aštraus maisto vartojimu susijusių padarinių yra nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, Alzheimerio liga, rėmuo ir opos, prastesnė psichologinė sveikata, jautrumas skausmui ir mirtingumas.

Vis dėlto, kai kurie ekspertai yra labiau tikri dėl kai kurių iš šių poveikių sveikatai nei kiti.

Pavyzdžiui, kai kurie ekspertai tvirtai teigia, kad aštrus maistas nesukelia skrandžio opų, o jo ryšys su skrandžio vėžiu nėra aiškus.

Ar aštraus maisto vartojimas didina ar mažina ankstyvos mirties riziką, atsižvelgiant į širdies ligas, vėžį ir visas kitas tiriamosios populiacijos mirties priežastis? Šiuo metu didelių populiacijos tyrimų duomenys rodo, kad aštrus maistas nedidina gyventojų mirtingumo, o iš tikrųjų gali jį sumažinti.

Tačiau, vertinant šių tyrimų rezultatus, svarbu nepamiršti, kad tai, ką žmonės valgo, yra tik viena iš didesnio gyvenimo būdo veiksnių – tokių kaip fizinis aktyvumas, santykinis kūno svoris ir tabako bei alkoholio vartojimas, kurie taip pat turi įtakos sveikatai – dalių.

Mokslininkams nėra lengva tiksliai įvertinti mitybos ir gyvenimo būdo veiksnius atliekant populiacinį tyrimą – iš dalies dėl to, kad žmonės ne visada prisimena ar tiksliai praneša apie jų poveikį. Dažnai prireikia daugybės tyrimų, atliktų per daugelį metų, kad būtų galima padaryti tvirtą išvadą, kaip mitybos veiksnys veikia tam tikrą sveikatos aspektą.

Mokslininkai lig šiol iki galo nežino, kodėl vieni žmonės taip stipriai mėgsta aštrų maistą, o kiti – ne, nors yra daug spėjimų apie evoliucinius, kultūrinius ir geografinius, taip pat medicininius, biologinius ir psichologinius veiksnius.

Tačiau ekspertai žino, kad žmonės yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie sąmoningai valgo aštrius patiekalus, sukeliančius jiems skausmą, tik dėl malonumo, rašo „Science Alert“.