Tyrimas: geradariai daugeliui nepatinka

Vašingtono valstybinio universiteto (JAV) psichologai ištyrė, kad altruistiniai veiksmai dažnai atbaido kitus asmenis. Tie, kurie savanoriškai imasi tam tikrų užduočių, kurių kratosi kiti asmenys, arba tie, kurie apskritai daro ką gera neprašomi, dažnai yra nepageidaujami, kadangi jie „užkelia kitiems kartelę“. Žmonės į tokius altruistus žiūri su įtarimu.

Tyrimo metu savanoriai buvo padalinti į grupes. Jie  turėjo atlikti tam tikras su tarpusavio mainais susijusias užduotis, kurių metu turėdavo mainyti specialius žetonus į maisto talonus. Grupėms taip pat buvo pasakyta, kad jei žmonės atsisakys jiems siūlomų maisto talonų, tai padidins galimybę, jog jiems tyrimo gale bus suteiktas piniginis apdovanojimas, kurį grupė galės pasidalinti tarpusavyje.

Kai kuriems asmenims buvo liepta tyčia daryti "anomalius" mainus  – arba gauti kuo daugiau maisto talonų ir taip elgtis „itin savanaudiškai“, arba kaip tik neimti pinigų, kurie jiems turėtų priklausyti už maisto talonų atsisakymą.

Po tokio eksperimento grupių nariai buvo apklausti apie tai, kaip sekėsi žaidimas. Dauguma asmenų buvo nepatenkinti savanaudžiais, kurie norėjo surinkti kiek įmanoma daugiau maisto talonų. Tačiau nepasitenkinimas buvo išreikštas ir geraširdžių atžvilgiu, kurie už maisto talonus pinigų neėmė.

„Dažnai buvo minima, kad tie geraširdžiai, atsisakantys maisto talonų ir pinigų, „verčia mane pasijusti blogesniu“ arba „laužo taisykles“, – teigė profesorius Craigas Parksas, socialinis psichologas iš Vašingtono valstybinio universiteto. „Dažnai asmenys įtarė tą geraširdį turint tam tikrų vidinių užslėptų kėslų ir prilygindavo jo veiksmus "Monopolio" žaidimui, kai kuris nors iš žaidžiančiųjų laužo taisykles, pinigus atidavinėdamas kitiems“, – priduria mokslininkas.