Ar tikrai reikia 20 minučių, kad suprastumėte, jog esate sotus?

Kaip rašo „Live Science“, vyrauja nuomonė, kad šis laiko tarpas trunka apie 20 minučių. Tačiau kiek tiksliai laiko reikia, kad smegenys užfiksuotų, jog esate sotūs?

Iš tiesų vidutiniškai užtrunka 20 minučių, kol jūsų kūnas siunčia smegenims signalus, rodančius, kad jau pakankamai pavalgėte. Tačiau tiksli šio laiko tarpo trukmė nuo tada, kai valgote, iki tada, kai jaučiatės sotūs, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant valgomo maisto rūšį ir jūsų įprastus valgymo įpročius, „Live Science“ aiškino Teksase dirbanti gastroenterologė ir Amerikos gastroenterologų asociacijos atstovė daktarė Nina Nandy.

Taip yra todėl, kad smegenys, norėdamos nustatyti, ar esate sotūs, remiasi keliais skirtingais mechanizmais.

Alkio ir sotumo jausmą arba sotumo jausmą daugiausia kontroliuoja hormonai, ypač grelinas – apetitą skatinantis hormonas, gaminamas žarnyne, ir leptinas – apetitą slopinantis hormonas, kurį išskiria baltosios riebalų ląstelės. Grelino kiekis svyruoja valgant ir badaujant, o leptino kiekis išlieka gana pastovus. Taip pat įrodyta, kad papildomi hormonai, tokie kaip PYY ir GLP-1 iš žarnyno bei insulinas iš kasos, didina sotumo jausmą po valgio.

Smegenys taip pat reguliuoja alkį, remdamosis informacija iš nervų, kurie jaučia, kada skrandis išsitempia, taip pat signalais iš skonio receptorių ir uoslės receptorių, aiškino N.Nandy. „Kai šie signalai kartu rodo, kad suvalgėte pakankamai, smegenys sumažina norą valgyti toliau“, – sakė ji.

Tačiau maždaug 20 minučių vėluojama dėl to, kad organizmui reikia laiko sureguliuoti su alkiu susijusių hormonų gamybą, o šiems hormonams perduoti informaciją į smegenis reikia daugiau laiko nei nerviniams impulsams. Signalai iš virškinamojo trakto nervais keliauja žaibišku greičiu ir smegenis pasiekia beveik akimirksniu. Tuo tarpu hormonai keliauja per kraują.

Laikas, per kurį organizmas generuoja sotumo signalus ir siunčia juos į smegenis, taip pat priklauso nuo to, kokį maistą valgote.

Daug skaidulų turintis maistas, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės ir neskaldyti grūdai, skatina sotumo jausmą, o mažai skaidulų turintis perdirbtas maistas sotumo jausmą atitolina, sakė N.Nandy. Taip yra todėl, kad skaidulinės medžiagos padeda išjungti grelino gamybą, skatina apetitą slopinančių žarnyno hormonų sekreciją ir daro spaudimą skrandžio tempimo receptoriams, teigiama 2022 m. apžvalgoje, paskelbtoje žurnale „Critical Reviews in Food Science and Nutrition“.

Žmonių valgymo įpročiai yra dar vienas veiksnys, turintis įtakos jų sotumui po valgio.

Valgant lėtai, organizmas turi daugiau laiko signalizuoti, kad esate sotūs.

Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, hipotireozė ir diabetas, gali sutrikdyti sotumo signalus, nes sulėtėja maisto judėjimas skrandyje.

Dėl šio sulėtėjimo žmonės gali ilgiau jaustis sotūs nei kitu atveju. Dėl atsparumo leptinui – būklės, kai šio sotumo hormono kiekis arba poveikis sumažėja, žmogus niekada nesijaučia sotus – jis baigia valgyti taip pat alkanas, kaip ir pradėjo valgyti. Ši būklė gali sukelti nutukimą, nes skatina pernelyg didelį maisto suvartojimą, ir dažnai atsiranda dėl retų genetinių mutacijų atveju.