Mokslininkai bando rasti atsakymą, kodėl kai kurie žmonės turi šį gebėjimą: įdomi viena teorija

Garsus neurologas Oliveris Saksas savo knygoje „Muzikofilija“ aprašė nepaprastą Frederiko Ouslio, buvusio Oksfordo universiteto muzikos profesoriaus, gebėjimą atpažinti kasdienių garsų aukštį. Pavyzdžiui, jis galėdavo pasakyti, kad griaudėja Sol nata, o vėjas švilpia Re nata. Kitaip sakant, profesorius turėjo absoliučią klausą, rašo „Live Science“.

Mokslininkai vis dar nežino, kodėl vieni žmonės tai geba, o kiti ne, bet turi keletą teorijų.

Pirmoji yra susijusi su genetika, manoma, kad tai gali būti būdinga šeimoms. Tačiau nustatyti konkrečią genetinę priežastį pasirodė sudėtinga, nė vienas iš svarstymų nebuvo įtikinamas. Be to, sunku buvo atskirti genetikos ir aplinkos įtaką, nes absoliučią klausą turintys tėvai gali būti linkę nuo mažens to mokyti ir savo vaikus.

Kitas mokslininkų paaiškinimas susijęs su „kritinio laikotarpio“ teorija. Tai, kaip ir su kalbų mokymųsi – pradėjus itin anksti, to gali būti išmokstama.

Dėl to buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad 40 proc. muzikantų, kurie pradėjo mokytis muzikos sulaukę ketverių metų ar dar jaunesni, turėjo absoliučią klausą. Tuo metu tarp tų, kurie pradėjo muzikos mokytis tik nuo 9 metų, absoliučią klausą turinčiųjų buvo vos 3 proc.

Tai gali patvirtinti ir kiti tyrimai, atlikti su žmonėmis, kalbančiais mandarinų, kantono ir vietnamiečių kalbomis. Neretas jų turėdavo absoliučią klausą, mat šiose kalbose žodžiai įgyja visiškai skirtingas reikšmes, priklausomai nuo to, kokiu tonu – garso aukščiu – jie ištariami.

Pavyzdžiui, jei mandarinų kalba vienu tonu ištarsite žodį „ma“, jis reikš „motina“, tačiau jei tai pasakysite kitu tonu – tai jau gali reikšti „arklys“.

Tad besimokydami kalbos vaikai ima žodžių reikšmes sieti su tonais, garsais. Jeigu vėliau jie nusprendžia mokytis muzikos, pamato, kad toks pats principas taikomas ir šioje srityje.

Mokslininkai vienu tyrimu net nustatė, jog absoliučią klausą daug dažniau turėdavo kinų muzikos konservatorijose mandarinų kalba kalbantys mokiniai, palyginti su amerikiečių muzikos konservatorijos angliškai kalbančiais mokiniais.

Tačiau yra mokslininkų, manančių, jog absoliučią klausą galima įgyti bet kada tiesiog treniruojantis, deja, visi bandymai nesėkmingi.

Visgi, kaip rašė O.Saksas, muzikinės šlovės galima sulaukti ir neturint absoliučios klausos.

„Absoliuti klausa nėra būtina net muzikantams – Mocartas ją turėjo, bet Vagneris ir Šumanas – ne“, – rašė O.Saksas.