Daugiau prosenelių, mažiau pusbrolių: mokslininkai prognozuoja, kad šeimų dydis radikaliai sumažės

Naujame tarptautinės tyrėjų grupės tyrime paskelbti moksliniame, paskelbtame žurnale PNAS (Proceedings of the National Academy of Sciences) matematiniai modeliai buvo naudojami kartu su esamais gyventojų skaičiaus duomenimis ir prognozėmis.

Apskaičiuota, kad iki 2095 m. šeimos dydis vidutiniškai sumažės 35 proc. Įvairiose šalyse šis sumažėjimas bus skirtingas, nes vienose šalyse šeimos paprastai būna daug didesnės nei kitose, tačiau tyrėjų grupė teigia, kad tai rodo, kaip artimiausiais dešimtmečiais keisis vadinamasis šeimos paramos tinklas.

„Klausėme savęs, kaip demografiniai pokyčiai paveiks giminystės ryšį ateityje“, – publikacijoje cituojamas Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto sociologas Diego Alburez-Gutierrezas.

Nors tyrime pernelyg giliai nenagrinėjamos priežastys, dėl kurių prognozuojamas šeimų skaičiaus mažėjimas, jame atkreipiamas dėmesys į bendrą mirtingumo rodiklių mažėjimą vyresniame ir jaunesniame amžiuje, rašo sciencealert.com.

Mirtingumo rodikliams mažėjant, prie to gali prisidėti visuomenės normų, ekonominių veiksnių ir šeimos planavimo praktikos pokyčiai. Ši tendencija lemia, kad kiekvienoje kartoje mažėja brolių ir seserų skaičius. Šiuolaikinės poros taip pat susilaukia mažiau vaikų.Tuo pat metu visi apskritai gyvename ilgiau, o tai reiškia, kad tarp jauniausių ir vyriausių šeimos narių yra didesnis atotrūkis, rašo sciencealert.com.

Platesnis giminaičių ratas sukuria saugesnį tinklą – daugiau žmonių gali labiau vieni kitais pasirūpinti. Kai šie „giminystės ištekliai“ išsenka, šeimoms gali prireikti daugiau paramos iš išorės.

Tyrėjai palygino tipišką 65 metų amžiaus moterį 1950 m., kuri turėjo vidutiniškai 41 gyvą giminaitį, su tipiška 65 metų amžiaus moterimi, gyvenančia 2095 m., kuri turėtų turėti tik 25 gyvus giminaičius.

Atliekant tyrimą, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, buvo išanalizuota apie 1000 kiekvienos šalies giminystės istorijų. Jei prognozės pasitvirtins, perėjimas prie „vertikalesnių“ šeimų turės pasekmių ne tik šeimos dinamikai, bet ir visuomenėms, rašo sciencealert.com.