Grėsmingas atradimas: antibiotikams atsparios bakterijos dar pavojingesnės, nei manyta

K. pneumoniae ir E. coli gali sukelti įvairias sunkias infekcijas – pavyzdžiui, plaučių uždegimą, kraujo užkrėtimą ir šlapimo takų infekcijas. Dėl per didelio antibiotikų vartojimo bakterijos įgyja jiems atsparumą, o tai turi rimtų pasekmių sveikatai. Naujame tyrime minėtos dvi bakterijų rūšys priklauso plačiai grupei, vadinamai Enterobacterales – kurią ypač veikia beta-laktaminiai antibiotikai, tokie kaip penicilinai ir cefalosporinai.

Vaistams atsparios bakterijos gali kolonizuoti organizmą, t. y. būti jame, bet nekenkti – arba tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti pilno masto infekciją. Iki šiol buvo mažai žinoma apie tai, kiek laiko šios atsparios bakterijos išlieka žmonių organizme, ir ar laikui bėgant keičiasi jų genetinė sudėtis.

Dabar, gruodžio 21 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime, mokslininkai skelbia išsiaiškinę, kad tos pačios atsparios K. pneumoniae ir E. coli padermės paciento organizme gali išlikti atitinkamai iki penkerių arba devynerių metų. Kadangi šios kolonizuojančios bakterijos gali sukelti ligas, jų nešiotojai gali turėti ilgalaikę riziką patirti pasikartojančias infekcijas ir galimai šiais mikrobais užkrėsti kitus.

„Tokie pacientai ne tik patys pakartotinai suserga, bet ir tampa infekcijos šaltiniu kitiems žmonėms – šių patogenų rezervuaru“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė, Bazelio universitetinės ligoninės Šveicarijoje mikrobų genomikos ir bioinformatikos mokslo darbuotoja Lisandra Aguilar-Bultet. Pavyzdžiui, atsparios bakterijos gali plisti dėl prastų higienos praktikų, glaudaus žmonių tarpusavio kontakto arba sąlyčio su užterštais medicininiais instrumentais.

Atlikdami tyrimą mokslininkai genetiškai patikrino 76 atsparios K. pneumoniae mėginius ir 284 E. coli mėginius, paimtus iš pacientų, kurie buvo žinomi kaip šių bakterijų nešiotojai. Pacientai buvo tikrinami kiekvieną kartą, kai 2008–2018 m. buvo paguldomi į Bazelio universitetinę ligoninę.

Dauguma mėginių buvo paimti atliekant įprastinę patikrą, kai asmuo buvo paguldytas į ligoninę dėl bet kokios būklės – tačiau 12,5 proc. mėginių buvo paimti, nes buvo įtariama, kad asmuo užsikrėtė šiomis konkrečiomis bakterijomis. Tyrimo laikotarpiu iš kiekvieno paciento buvo paimti vidutiniškai keturi atsparių K. pneumoniae ir E. coli mėginiai – daugiausia rektaliniais tamponais.

Metams bėgant pacientų organizmuose esančių bakterijų genetinė įvairovė išliko nedidelė: tos pačios atsparios K. pneumoniae atmainos išliko visų pacientų, kurie iš pradžių buvo užsikrėtę šiomis bakterijomis, organizmuose, o 84 proc. pacientų išliko kolonizuoti tomis pačiomis atsparių E. coli atmainomis.

Ilgiausiai žmogaus organizme K. pneumoniae atmaina išbuvo 1704 dienas, ir 3387 dienas – E. coli. Tyrėjai taip pat dažnai aptikdavo tą pačią koloniją įkūrusių arba infekcinių bakterijų atmainą skirtingose konkretaus paciento kūno dalyse.

Be to, tie patys atsparumo antibiotikams genai dažnai buvo bendri skirtingoms to paties asmens bakterijų atmainoms. Tai leidžia manyti, kad bakterijos perduoda šiuos genus viena kitai, teigia tyrimo autoriai, o tai gali prisidėti prie atsparumo antibiotikams perdavimo. Toks apsikeitimas genais, vadinamas horizontaliuoju genų perdavimu, yra gerai žinomas mechanizmas, kuriuo mikrobai įgyja atsparumą antibiotikams.

Tyrimo išvados sudaro pagrindą būsimiems tyrimams, kuriais siekiama išsiaiškinti, kodėl šios atsparios bakterijos taip ilgai išlieka organizme – ir kas lemia, kad jos nuo paprasto organizmo kolonizavimo pereina prie pilno masto infekcijų, sako mokslininkai.

Parengta pagal „Live Science“.