Be kom­pro­mi­sų – gat­vė­se ja­po­nai ne­rū­ko

Ar su­tik­si rū­ka­lių?

Sta­žuo­tės me­tu J.Gu­taus­kas da­ly­va­vo rū­ky­mo pre­ven­ci­jos eks­kur­si­jo­je, ku­rią ve­dė mi­nė­to­sios gy­dy­mo įstai­gos Rū­ky­mo pre­ven­ci­jos gru­pės dar­buo­to­ja Na­o­ko Yama­mo­to. Spe­cia­lis­tė pa­pa­sa­ko­jo apie ša­lies ko­vą su šiuo ža­lin­gu įpro­čiu. Ja­po­ni­jo­je rū­ky­mo pre­ven­ci­jai ski­ria­mas itin di­de­lis dė­me­sys. Da­lis ša­lies darb­da­vių ska­ti­na dar­buo­to­jus fi­nan­si­niais prie­dais, kad šie mes­tų rū­ky­ti ir svei­kai gy­ven­tų. Prieš kiek dau­giau nei tre­je­tą me­tų Ja­po­ni­jo­je bu­vo už­draus­ta rū­ky­ti vie­šo­se vie­to­se, tad sta­tis­ti­niai rū­ky­mo ro­dik­liai kri­to. Me­di­kas pa­sa­ko­ja pa­ste­bė­jęs ne­įpras­tą ša­lies so­cia­li­nę tik­ro­vę.

„Ja­po­ni­jos gat­vė­se nie­kur ne­pa­ma­ty­si­me rū­kan­čių žmo­nių. Ant sie­nų ir ša­li­gat­vių – dau­gy­bė žen­klų, ku­rie nu­ro­do, kad to­se vie­to­se rū­ky­ti drau­džia­ma. Yra iš­skir­tos tam tik­ros rū­ky­mo vie­tos. Ši­tai ver­ti­nu tei­gia­mai. Žmo­nės ne­pa­ti­ria pa­sy­vaus rū­ky­mo. Su­pran­tu rū­ky­mo ža­lą svei­ka­tai ir kaip krau­ja­gys­lių chi­rur­gas, ir kaip spor­ti­nin­kas. Džiau­giuo­si, kad Ja­po­ni­ja taip ge­rai tvar­ko­si“, – pa­ste­bi gy­dy­to­jas krau­ja­gys­lių chi­rur­gas Jo­nas Gu­taus­kas.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad ja­po­nai – dis­cip­li­nuo­ti pi­lie­čiai, to­dėl jam ne­te­ko pa­ma­ty­ti įsta­ty­mo lau­žy­to­jų, ku­rie drįs­tų pa­žeis­ti nu­sta­ty­tą tvar­ką ir už­si­rū­ky­tų ci­ga­re­tę vi­du­ry gat­vės. Tie­sa, pro ne­rū­kan­čio krau­ja­gys­lių chi­rur­go akis sta­žuo­tės me­tu ne­pra­sprū­do ki­ta ža­lin­go var­to­ji­mo tik­ro­vės pu­sė.

„Daž­niau­siai mū­sų pa­cien­tais tam­pa rū­kan­tys žmo­nės. Bū­na, kad hos­pi­ta­li­zuo­ti jie šio įpro­čio grei­tai ne­at­si­sa­ko. Klau­siau ko­le­gų (sta­žuo­tės me­tu – red. past.), kaip vi­sa tai vyks­ta jų gy­dy­mo įstai­go­je? Nors li­go­ni­nė­je už­draus­ta rū­ky­ti, pa­cien­tai iš­ei­na iš gy­dy­mo įstai­gos te­ri­to­ri­jos į to­liau ša­lia au­to­mo­bilių par­kin­go esan­čią rū­ky­mo vie­tą ir ten rū­ko. Nors pa­ti­ria skaus­mus, o dėl de­guo­nies trū­ku­mo, ei­nant pra­de­da skau­dė­ti blauz­dos rau­me­nis, jie vis tiek su­kau­pia va­lią ir nu­ei­na di­de­lį at­stu­mą, kad ga­lė­tų pa­rū­ky­ti“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas. Anot jo, da­lis rū­kan­čių­jų pri­vers­ti su­si­pa­žin­ti su krau­ja­gys­lių chi­rur­gais, mat ža­lin­gas įpro­tis ken­kia krau­ja­gys­lių svei­ka­tai. Dėl rū­ky­mo kem­ša­si krau­ja­gys­lės, di­dė­ja ate­ro­sklerozės ri­zi­ka ir kt.

Įdo­mu, kad Ja­po­ni­jo­je pas­ta­rą­jį de­šim­tį me­tų įpras­tų ci­ga­re­čių par­da­vi­mai žen­kliai ma­žė­ja. Ci­ga­re­tes (de­gi­na­mą­jį ta­ba­ką) iš Ja­po­ni­jos rin­kos aikš­te­lės drį­so stum­ti bedūmis gaminys – kai­ti­na­ma­sis ta­ba­kas. J.Gu­taus­kas taip pat pa­ste­bi dar vie­ną Ja­po­ni­jos gy­ven­to­jų ni­ko­ti­no var­to­ji­mo pu­sę – ypač pa­gau­sė­jo elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių var­to­to­jų.

Pa­sy­vus ža­lin­gas rū­ky­mas

Rū­ky­mo drau­di­mai (vie­šo­sio­se vie­to­se) re­mia­si ja­po­nų men­ta­li­te­tu. Mat pa­gar­būs ja­po­nai ne­mėgs­ta trik­dy­ti vie­nas ki­to kas­die­nio gy­ve­ni­mo. Ša­lies gy­ven­to­jai lin­kę ma­ny­ti, kad ne­svei­kas jų gy­ve­ni­mo bū­das ne­tu­rė­tų ža­lo­ti ki­tų. Juk de­gan­čio ta­ba­ko dū­mai ver­čia užuos­ti ne tik ne­rū­kan­čio­jo no­siai šleikš­tų ža­lin­gą dū­mą, bet kar­tais tei­sin­tis žmo­nai ar vy­rui, ko­dėl smir­da rū­bai? Be to, ja­po­nai ne­abe­jin­gi tvar­kos es­te­ti­kai. To­dėl džiau­gia­si nuo nuo­rū­kų iš­va­duo­to­mis gat­vė­mis, au­to­bu­sų ir met­ro sto­ti­mis.

Ne­se­niai nau­jie­nų ka­na­las „Eu­ro­ac­tiv“ re­por­ta­že apie ja­po­nų ta­ba­ko ir ni­ko­ti­no var­to­ji­mo įpro­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad Ja­po­ni­jo­je kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko var­to­ji­mui yra dau­giau vie­šų vie­tų, tarp jų ir vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­s, res­to­ra­nai, jei juo­se įreng­ta ge­ra vė­di­ni­mo sis­te­ma.

Ki­ta ver­tus, da­lis To­ki­jo gat­vė­se kal­bin­tų pa­šne­ko­vų pa­ste­bė­jo, jog įpras­tų ci­ga­re­čių var­to­to­jams ša­lies sos­ti­nė­je nė­ra leng­va at­ras­ti, kur ga­li­ma pa­rū­ky­ti. Ki­ti pra­ei­viai pa­sa­ko­jo, kad de­gi­na­mo­jo ta­ba­ko dū­mai pri­ver­tė juos su­si­mąs­ty­ti. „Nie­ka­da ne­svars­čiau mes­ti rū­ky­ti, ta­čiau pa­si­rin­kau kai­ti­na­mą­jį ta­ba­ką, nes įpras­tų ci­ga­re­čių dū­mai pa­sie­kia ki­tus žmo­nes. Ne­no­rė­jau kenk­ti ap­lin­ki­niams“, – pa­sa­ko­jo Ja­po­ni­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jas.

To­kai uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius dr.Yoshi­ka Se­ki­ne pa­ste­bi, kad įpras­tų ci­ga­re­čių var­to­ji­mas ma­žė­ja ir dėl ki­tų prie­žas­čių. „Nau­jo­viš­ki ta­ba­ko ga­mi­niai ne­iš­ski­ria nuo­din­gų­jų me­džia­gų į orą. Ar­ba, jei­gu ir iš­ski­ria, – ne­žy­mią kon­cen­tra­ci­ją. To­dėl ki­ti žmo­nės ne­pa­ti­ria pa­sy­vaus rū­ky­mo. Ma­nau, kad dėl šios prie­žas­ties ne­ma­žai, kas pa­si­ren­ka šiuos ga­mi­nius“, – sa­ko ja­po­nų pro­fe­so­rius.

Gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas prof. hab. med. dr. Pra­nas Šer­py­tis ne­gai­li kri­ti­kos rū­ka­liams, dū­mus pu­čian­tiems ša­lia ki­tų žmo­nių. „Pa­sy­vus rū­ky­mas ke­lia to­kią pat ža­lą svei­ka­tai kaip ir rū­ky­mas. Bū­da­mi ša­lia rū­kan­čio­jo ken­kia­me sau tiek pat, kiek ir pats rū­kan­ty­sis ža­lo­ja sa­vo svei­ka­tą. Be to, rū­kan­čių tė­vų šei­mo­je vai­kai ir­gi ga­li pa­sy­viai rū­ky­ti. Ir dar gau­ti ne­tei­sin­gą pa­vyz­dį. Ge­rai, kad Lie­tu­vo­je jau daug me­tų ne­ga­li­ma rū­ky­ti res­to­ra­nuo­se (nuo 2007 me­tų pa­gal pri­im­tą Ta­ba­ko kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­tai­są – red. past.)“, – tei­gia lie­tu­vių pro­fe­so­rius.

2023 me­tų Lie­tu­vos moks­lo pre­mi­jos lau­re­a­tas sa­ko, kad svei­kiau­sias ir ge­riau­sias ke­lias kiek­vie­nam – ne­var­to­ti jo­kių ta­ba­ko ga­mi­nių. Vis­gi rū­ky­mas – vie­na stip­riau­sių pri­klau­so­my­bių. Iš ža­lin­go var­to­ji­mo gniauž­tų iš­si­ver­žia ir į juos ne­grįž­ta sau­je­lė. To­dėl, pa­sak pro­fe­so­riaus, da­liai rū­ka­lių, ku­riems nie­kaip ne­pa­vyks­ta at­si­svei­kin­ti su ci­ga­re­čių pa­ke­liu, kai­ti­na­ma­sis ta­ba­kas ga­lė­tų bū­ti tar­pi­ne sto­te­le svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do link.

„Kai­ti­na­ma­sis ta­ba­kas yra ma­žes­nė blo­gy­bė ne­gu įpras­tos ci­ga­re­tės. Su­pran­tu, kai dau­ge­lis sa­ko, jog rei­kia dar dau­giau įro­dy­mų. Ta­čiau čia kaip su elek­tri­niais au­to­mo­bi­liais. Ža­lia­sis kur­sas sa­ko: ei­ki­me prie jų. Ta­čiau juk mes ir­gi ne­ži­no­me, kaip rei­kės uti­li­zuo­ti šių au­to­mo­bi­lių va­rik­lius ir taip to­liau. Bet jie ge­riau. Iš­me­ta­mų CO2 (an­glies diok­si­das – red. past.) du­jų kie­kis ma­žes­nis“, – svars­to gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas.

Ar sek­ti ja­po­nų pė­do­mis?

Prof. hab. med. dr. P.Šer­py­tis ne­sku­ba tar­ti, kad Ja­po­ni­jos rū­ky­mo kon­tro­lės mo­de­lį rei­kė­tų per­im­ti Lie­tu­vai. Mat šio­je ša­ly­je drau­di­mas pa­dė­jo do­ro­tis su pa­sy­viu rū­ky­mu dėl ma­žiau­siai vie­nos prie­žas­ties – gy­ven­to­jų po­pu­lia­ci­jos tan­ku­mo. Pa­pras­tai sa­kant, Ja­po­ni­jos gat­vė­se žmo­nės bū­na ar­čiau vie­nas ki­to.

Lie­tu­va, anot gy­dy­to­jo kar­dio­lo­go, to­kiam žings­niui vei­kiau­siai dar nė­ra pa­si­ruo­šu­si. Dras­tiš­ki rū­ka­lių el­ge­sio kon­tro­lės spren­di­mai ga­li­mai megz­tų įtam­pą vi­suo­me­nė­je. Drau­di­mu rū­ky­ti vi­so­se vie­šo­sio­se vie­to­se tar­si bū­tų prie­ši­na­mos dvi vi­suo­me­nės gru­pės: rū­kan­tie­ji ir ne­rū­kan­tie­ji. To­dėl pro­fe­so­riaus žvilgs­nis vei­kiau links­ta ko­ky­biš­kos edu­ka­ci­jos kū­ri­mo ir sklai­dos link.

„Rei­kia ska­tin­ti žmo­nių są­mo­nin­gu­mą. Pa­vyz­džiui, da­ry­ti įvai­rius pla­ka­tus su už­ra­šais „Mes už šva­rią su­sto­ji­mo aikš­te­lę“ ar­ba „Už šva­rią gat­vę“. Pri­si­me­nu, se­niau esu su­kū­ręs pla­ka­tą, ku­ria­me vaiz­duo­ja­ma nėš­čio­ji su ci­ga­re­te, o nau­ja­gi­mis įsčio­se sa­ko: „Ma­my­te, ne­žu­dyk ma­nęs“. Da­bar ku­ria­mos įvai­rios so­cia­li­nės re­kla­mos. Ta­čiau kiek jo­se ma­to­me tu­ri­nio apie rū­ky­mo ža­lą? Ma­žai“, – sa­ko pro­fe­so­rius.

Ki­ta ver­tus, ja­po­nų me­di­kas pro­fe­so­rius Y.Se­ki­ne ma­no, kad Eu­ro­pa ga­li pa­si­mo­ky­ti iš griež­tes­nės Ja­po­ni­jos rū­ky­mo kon­tro­lės po­li­ti­kos. Ja­po­no akiai ir no­siai ki­to že­my­no tik­ro­vė ma­žų ma­žiau­siai ga­li pa­si­ro­dy­ti keis­ta. „Per­nai lan­kiau­si Eu­ro­po­je. Žmo­nės rū­kė ci­ga­re­tes gat­vė­se. Ka­dan­gi pats ne­rū­kau, to­dėl kar­tais tu­rė­jau pa­tir­ti pa­sy­vų rū­ky­mą. Aki­mir­ką pa­gal­vo­jau, kad man ši­taip ne­pa­tin­ka. Ir, jei­gu (Eu­ro­po­je – red. past.) bū­tų ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio ki­tų ge­ro­vei, rū­ky­mas tam tik­ru mas­tu gat­vė­se ga­lė­tų bū­ti už­draus­tas“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius.