Becukrė kramtomoji guma gali turėti netikėtą poveikį sveikatai

Atlikdama tyrimą Tuftso universiteto (JAV) mokslininkų komanda rėmėsi JAV nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES) duomenimis – svarbia priemone, kurią naudoja JAV Ligų kontrolės centras, siekdamas geriau suprasti amerikiečių sveikatos ir mitybos būklę.

Tyrėjų komanda nustatė tris svarbius rezultatus, gautus analizuojant becukrės kramtomosios gumos poveikį.

Pirma, becukrės gumos kramtymas susijęs su geresne mityba. Dalyviai, kurie nurodė kramtę gumą per pastarąsias 24 valandas, taip pat nurodė, kad jų mityba labiau atitiko nacionalines mitybos rekomendacijas – nei dalyvių, kurie nekramtė gumos.

Konkrečiai kalbant, becukrės gumos kramtymas susijęs su mažesniu pridėtinio cukraus vartojimu ir mažesniu užkandžiavimu. Mokslas rodo, kad kramtomosios gumos kramtymas skatina medžiagų apykaitą, tačiau dar geriau – jis sumažina žmogaus apetitą užkandžiams, ypač saldiems.

Įrodyta, kad kramtant gumą prieš valgį galima sumažinti kaloringų patiekalų ir pridėtinio cukraus suvartojimo kiekį, tad pagerėja bendra mityba.

Galiausiai, kadangi becukrės gumos kramtymas siejamas su mažesniu saldžių patiekalų ir užkandžių vartojimu, manoma, kad becukrės gumos kramtymas išvis gali padėti formuoti sveikesnės gyvensenos įpročius.

Kramtomoji guma nėra stebuklingas vaistas, tačiau atliktas tyrimas rodo stebinančią jos naudą – ir ne tik mitybai ir mažesniam cukraus kiekiui, bet ir bendrai sveikatai.

Tyrimai rodo, kad kramtomoji becukrė guma apsaugo dantų emalį ir gerokai sumažina dantų ėduonies plitimą. Tai svarbu, nes burnos ertmės ligos susijusios su daugeliu rimtų lėtinių ligų, įskaitant diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas ir nutukimą. Jos taip pat susijusios su psichikos sveikatos problemomis – pavyzdžiui depresija ir nerimu.

Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliau suprasti, kodėl kramtomoji guma be cukraus turi tokį poveikį. Nepaisant to, jos poveikis yra svarbus sveikatos priežiūros bendruomenei, mitybos specialistams ir plačiajai visuomenei, rašo „Science Alert“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of the American Nutrition Association“.