Sviestas ar margarinas? Kuris naudingesnis. Mokslininkai padėjo tašką amžiname ginče

Dešimtmečius sviestas ir margarinas buvo vieni pagrindinių maisto produktų ant stalo.

Nuo XX amžiaus vidurio margarino populiarumą lėmė tikėjimas, kad visi riebalai kenkia sveikatai. Taip sukurtos mažai riebalų turinčios dietos, kuriose ypatingas dėmesys buvo skiriamas sočiųjų riebalų, daugiausia randamų tokiuose maisto produktuose kaip sviestas, mažinimui.

Vėliau paaiškėjo, kad ne visi riebalai yra vienodi, o būtent sotieji riebalai buvo įvardinti ypač kenksmingais. Tai pasitarnavo kaip postūmis pereiti prie polinesočiųjų riebalų, rašo BBC.

Sviesto gaminimo procesas gana paprastas: pienas pakaitinamas, grietinėlė nupilama ir išplakama, gaunamos pasukos ir vientisas sviestas.

Margarinas sukuriamas emulsinant aliejus ir vandenį, dažnai su tekstūros ir spalvos priedais. Ankstyvosiose margarino versijose buvo hidrinto aliejaus, kuriame, deja, yra transriebalų.

Kembridžo universiteto (JK) profesorės Nitos Forouhi teigimu, šiandien žinoma, kad šie transriebalai yra kenksmingesni nei sotieji riebalai. Jie padidina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, taip padidindami širdies ligų riziką.

Kilo rimtos diskusijos. Tyrėjai, tokie kaip Forouhi, pabrėžia, kad sotieji riebalai nėra visuotinai blogi; jų poveikis priklauso nuo struktūros ir šaltinio. Pavyzdžiui, kai kurie sotieji riebalai, esantys pieno produktuose, gali sumažinti širdies ligų ir diabeto riziką. Šie atradimai leidžia mums atidžiau pažvelgti į skirtingus riebalus, kurių šaltinis ir tipas – sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų – turi reikšmingą ir įvairų poveikį mūsų sveikatai.

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau dėmesio skiria itin perdirbtų produktų, tarp kurių yra daugybė margarino rūšių, vaidmeniui mūsų mityboje. Šie maisto produktai siejami su daugybe sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas ir širdies ir kraujagyslių ligos.

Ekspertė Claire Collins iš Niukaslio universiteto (Australija) rekomenduoja mažiau dėmesio skirti konkretiems maisto produktams ir daugiau dėmesio bendriems mitybos įpročiams, įskaitant perėjimą prie mažiau apdoroto maisto, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus.

Galiausiai pasirinkimas tarp sviesto ir margarino gali priklausyti nuo asmeninių pageidavimų ir platesnio mitybos poveikio konteksto supratimo, o ne reputacijos, kurią šie produktai užsitarnavo savo laiku.