Rašinys apie vertybes moterims padėjo geriau išlaikyti fizikos egzaminą

Tyrėjų manymu, moterys gali jausti psichologinį spaudimą dėl vyraujančios stereotipinės nuostatos, kad vyrai gabesni matematikos ir gamtos mokslų srityje, todėl moterų rezultatai minėtose srityse gali būti prastesni.

Paaiškėjo, kad trumpa rašto užduotis moterims suveikė tarsi paskatinimas. Merginų pasitikėjimas savo jėgomis padidėjo dėl to, jog rašto užduotis jos atlieka sėkmingiau nei vaikinai.

Eksperimento metu tyrėjai egzaminavo 399 vaikinus ir merginas, kolegijoje pasirinkusius studijuoti fizikos įvadą. Pirmąją ir ketvirtąją dėstomo kurso savaitę tyrėjai paprašė atsitiktinės atrankos būdu suformuotą respondentų grupę per 15 minučių parašyti trumpą esė apie asmeniškai svarbiausias vertybes gyvenime. Iš likusių studentų atsitiktinės atrankos būdu buvo sudaryta eksperimento kontrolinė grupė. Jos narių buvo paprašyta parašyti trumpą esė apie mažiausiai asmeniškai svarbias vertybes ir paargumentuoti, kuo jos galėtų būti svarbios kitiems žmonėms.

Anot tyrėjų, šis rašinys apie vertybes pastebimą efektą sukėlė respondenčių merginų grupėje. Vaikinams toks pratimas nepadarė jokio poveikio. Pratimą atlikusios merginos sėkmingiau išlaikė tiek pasirinkamuosius, tiek standartizuotus privalomus egzaminus. Merginos, kurių atlikti šį pratimą nebuvo paprašyta, egzaminuose pasirodė prasčiau. Vaikinų atveju statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rašiusiųjų ir nerašiusiųjų nerasta.

Netikėta, tačiau ši 15 minučių rašto užduotis padėjo sumažinti akademinių pasiekimų skirtumus tarp vaikinų ir merginų. Eksperimento rezultatai atskleidžia, kad pagerėjo tų merginų akademinės žinios, kurios buvo įsitikinusios, kad vaikinai yra gabesni fizikai. Rašto darbas padėjo merginoms tokią nuostatą sumenkinti. O štai nerašiusiųjų merginų nuostata, jog vaikinai fizikoje yra pranašesni už merginas, suaktyvėjo ir tų merginų balai buvo prastesni.

„Rašto darbas padėjo merginoms sumažinti nerimą, kurį sukėlė neigiamo pobūdžio nuostatos apie moteris tiksliuosiuose moksluose, - pažymi eksperimento vadovas, Kolorado universiteto mokslininkas Akira Miyake. – Esė rašiusios merginos egzaminų metu gavo aštuonetus ir devynetus (B balas amerikietiškoje akademinių pasiekimų vertinimo sistemoje), esė nerašiusios merginos – šešetus ir septynetus (C balas). Sutikite, toks skirtumas turi didžiulės psichologinės įtakos renkantis arba nesirenkant tolimesnę karjerą moksle. Geri pažymiai suteikia didžiulį pasitikėjimo savimi impulsą ir galingą motyvacijos postūmį tęsti studijas.“

„Nors eksperimento rezultatai yra daug žadantys, vis tik rašinio apie vertybes nereikėtų laikyti panacėja, kuri vienu rankos mostu panaikina visas stereotipines nuostatas, - priduria eksperimento vadovas. - Be abejonės, panašias nuostatas įtvirtinančių faktorių yra ir daugiau. Tačiau faktas, kad mums pavyko aptikti vieną iš būdų, kaip eliminuoti slopinantį negatyvių nuostatų efektą ir atskleisti tikruosius studentų gebėjimus, yra daug žadantis. Norime tikėtis, kad psichologinių intervencijų dėka vadinamieji „tikslieji mokslai“ taps prieinamesni ir patrauklesni kur kas platesniam studentų ratui.“