„Šis tandemas geriau nei vaistai.“ Mankšta – ne tik fizinei sveikatai

Tyrimo duomenimis, mankšta naudinga ne tik fizinei sveikatai, ji taip pat yra susijusi su streso signalų smegenyse sumažėjimu, dėl kurio sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 50 000 suaugusiųjų, maždaug 60 metų amžiaus, duomenis iš Mass General Brigham Biobank, teigiama pirmadienį paskelbtame tyrime Amerikos kardiologijos koledžo žurnale.

Tyrimo metu buvo nagrinėjama apklausa, kuri dalyviams buvo pateikta apie jų fizinį aktyvumą, smegenų vaizdus, kad būtų galima stebėti su stresu susijusią veiklą, ir skaitmeninius širdies ir kraujagyslių įvykių įrašus.

„Asmenys, kurie daugiau sportuoja, laipsniškai sumažino streso signalus smegenyse“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius dr. Ahmedas Tawakolas, Mass Generalinės ligoninės kardiologas ir Harvardo medicinos mokyklos Bostone medicinos profesorius.

„Radome gražių asociacijų, kad mankšta iš dalies sumažina širdies ligų riziką, sumažindama su stresu susijusius signalus“, - pridūrė jis.

„Jie yra neįtikėtinai ekonomiški, patobulinimų mastas yra nuostabus – dažnai geresnis nei daugelis vaistų – ir turėtume įtraukti šias priemones į savo arsenalą, kad galėtume juos naudoti“, – sakė jis.

Dviguba nauda depresija sergantiems žmonėms

Tawakol ir jo komanda taip pat norėjo sužinoti, ar žmonės, turintys daugiau su stresu susijusių signalų smegenyse, gautų daugiau naudos iš mankštos, sakė jis.

„Nuostabu, kad mes taip pat nustatėme, kad depresija sergančių asmenų mankštos nauda yra daugiau nei dvigubai didesnė, palyginti su asmenimis, kurie neserga depresija“, – sakė Tawakol.

Jis pridūrė, kad ryšys tarp mankštos ir širdies ir kraujagyslių rizikos lygio sumažėjimo taip pat skiriasi priklausomai nuo to, ar asmuo sirgo depresija.

Jis pridūrė, kad šie privalumai papildo psichologinę naudą, kurią mokslininkai jau žino.

„Mes žinome, kad depresija yra svarbus širdies ligų rizikos veiksnys, be to, ji yra viena iš dažniausiai su stresu susijusių būklių“, – sakė tyrimo bendraautoris dr. Karmel Choi, klinikinis psichologas ir Harvardo medicinos mokyklos ir Masačusetso bendrosios ligoninės docentas.

„Nors kai kurie žmonės gali būti jautresni stresui ir jo pasekmėms sveikatai, matome, kad jie taip pat gali gauti daugiau naudos iš pratimų ir jo stresą moduliuojančių padarinių. Tai džiugina“, – pridūrė ji.

Kaip tai veikia

Fiziniai pratimai sumažino streso signalus ir padidino prefrontalinius žievės signalus, sakė Tawakol.

„Abu yra naudingi smegenų pokyčiai“, - sakė jis.

Prefrontalinė žievė yra smegenų dalis, atsakinga už vykdomąją funkciją, kuri yra atsakinga už pažinimo procesus, kontroliuojančius elgesį, sakė Tawakolas.

Jis pridūrė, kad streso signalai smegenyse yra susiję su tokiais dalykais kaip uždegimas, didesnis simpatinės nervų sistemos aktyvumas, didesnis kraujospūdis ir ligos, kurios storina ar kietina arterijas.

Iš dalies mankšta sumažino širdies ligų riziką, sumažindama streso signalus, sakė Tawakol.

Tačiau šios išvados yra tik asociacijos. Kadangi mokslininkai stebėjo dalyvius, o ne atliko atsitiktinių imčių tyrimą su kontroline grupe, jie negali tiksliai pasakyti, ar pratimai sukėlė sumažėjimą arba kokie yra mechanizmai, kuriais tai grindžiama, sakė jis.

Kokie pratimai pakeis situaciją į gerą?

Jūs neprivalote būti profesionalus sportininkas, kad galėtumėte tinkamai mankštintis, ir tai gali padėti jums tobulėti, sakė Freemanas.

„Pasirodo, kad žmonės buvo sukurti daug judėti ir judėti dažnai, o kai mes tai darome – ypač kai esame lauke – yra duomenų, rodančių, kad visa tai turi labai didelį stresą mažinantį poveikį.“

Freeman rekomenduoja pirmiausia pasitarti su savo gydytoju ir pabandyti 30 minučių per dieną užsiimti fizine veikla – ir nesvarbu, kokia tai veikla.

„Jei jums nepatinka vaikščioti, važinėtis dviračiu, plaukti ar kas tai būtų, nedarykite to. Tačiau išsiaiškinkite būdą, kaip užsiimti fizine veikla, kuri jums tikrai patiktų“, – sakė jis.

Tiesiog įsitikinkite, kad jums būtų šiek tiek sunku ir padidintumėte savo širdies susitraukimų dažnį. 

Parengta pagal: www.edition.cnn.com