Ar pavyks uždrausti kenkti sveikatai?

Žinome (ne)pakankamai?

Visiškai išsivaduoti iš kasdienybę apraizgiusios priklausomybės pinklių pavyksta nedaugeliui. Reikšmingos dalies žmonių net ir bauginantys vaizdai ar informaciniai užrašai ant gaminių pakelių nesustabdo nuo cigaretės prisidegimo. Žinome per mažai?

Psichologė Monika Kuzminskaitė teigia, kad žmonėms stinga ne informacijos apie šį žalingą įprotį, bet kritinio mąstymo. „Informacijos yra per daug. Duomenų jūroje reikalinga ir naudinga informacija paskęsta. Galbūt mums trūksta galimybių, dėmesio, žinių, kad tinkamai pasirinktume reikalingus patarimus ir atskirtume vertingas rekomendacijas nuo stebuklingų priemonių pardavėjų“, – svarsto psichologė.

Ji sako, jog kiekvienas kovos prieš rūkymą metodas turi būti deramai ištirtas: „Priemonės veiksmingumą reikia vertinti, naudojant mokslinius ir statistinius metodus, atsižvelgiant į įvairias rūkančiųjų demografines, ekonomines, kultūrines ir kitas reikšmingas savybes.“

Gydytojas psichiatras Raimundas Alekna teigia, jog šiandien vyrauja ne vienas mitas deginamojo tabako (įprastų cigarečių) atžvilgiu. Pavyzdžiui, dalis žmonių klaidingai mano, kad sveikatai kenkia pats nikotinas, o ne degimo metu išsiskiriančios dervos, smalkės ar kitos nuodingos medžiagos. Tikslių žinių perdavimas, anot jo, gali padrąsinti rūkalių išbandyti pakaitinę nikotino terapiją. 

„Dažnai susiduriu su norinčiais mesti rūkyti žmonėmis, kurie kreipiasi į mane. Daugelis nustemba, kad smalkės daro žalą žmogaus organizmui. Smalkės, kurias žmogus įtraukia rūkydamas, sudaro tvirtesnį junginį hemoglobinui negu deguonis“, – pabrėžia R.Alenka.

Pasak Tarptautinės konferencijos „Global Forum on Nicotine“ organizatoriaus psichologo Gregorz Krol, visuomenę reikia edukuoti ne bauginimais, o moksliniais tyrimais paremtais duomenimis. Neteisinga informacija apie tabako ir nikotino gaminius plinta itin sparčiai. Ekspertas iš Lenkijos pastebi, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje nemažai žmonių klaidingai mano, jog kaitinamasis tabakas yra labiau arba tiek pat žalingas kaip ir įprastos cigaretės.

Daliai rūkančiųjų niekaip nepavyksta įveikti sveikatą naikinančios priklausomybės. Tad žalos mažinimas, anot jo, turėtų būti grįstas mažiau kenksmingų gaminių prieinamumu suaugusiems cigarečių vartotojams. G.Krol atrodo keisti valstybių svarstymai arba sprendimai elektronines cigaretes leisti parduoti tik vaistinėse. Juk žalingesnės cigaretės parduodamos be recepto. „Lyg turėtume automobilį, tačiau privalėtume eiti į vaistinę įsigyti saugos diržo. Tai neturi jokios logikos. Kiekvienas automobilis privalo turėti saugos diržą“, – savaitraščiui yra sakęs ekspertas.  

Ugdyti pavyzdžiu

„Jeigu šeimoje rūko tėvas arba mama, arba, apsaugok Viešpatie, – abu, jokia informacija apie žalą sveikatai neteiks norimos naudos. Pagrindinis autoritetas vaikystėje dažniausiai yra tėvai. Ir jeigu suaugęs tėvas vartoja tabaką, o aš, augantis žmogus, myliu ir gerbiu jį, bet man neleidžiama rūkyti... Kokia loginė sąsaja įvyksta mano smegenyse? Kad rūkymas yra suaugusio žmogaus atributas. Vadinasi, jeigu noriu atrodyti suaugęs, turiu rūkyti“, – pastebi gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Šis savo praktikoje dažniausiai sutiko nuo rūkymo priklausomus žmones, kurie rūkyti pradėjo dar paauglystėje (13-15 metų). Ne tik tėvai, bet ir pedagogai turėtų ugdyti jaunuolių suvokimą apie žalingas medžiagas. Šis ugdymas turi būti grįstas paaiškinimais, bet ne gąsdinimais.

„Svarbiausia paaiškinti, kad tabako vartojimas sukelia priklausomybę. Nemažai bendravau su vaikais mokyklose. Klausdavau paauglių, kas geriau: būti priklausomam ar nepriklausomam? Visi sakydavo: nenorime būti priklausomi“, – pasakoja A.Slatvickis, kuris primena, kad priklausomybė yra liga. Tiesa, drąsinančiai patikina, kad nors mesti rūkyti nėra lengva, tikrai įmanoma.

A.Slatvickis abejoja, ar bauginantys paveiksliukai ant cigarečių pakelių reikšmingai veikia jaunuolių pasirinkimus. „Vaikų ir paauglių psichologija skiriasi nuo suaugusiųjų. Jaunimas dar tik pradeda gyventi. Ir tokios sąvokos kaip ligos ar mirtis sveikam žmogui yra pakankamai abstrakčios“, – sako gydytojas psichiatras.

M. Kuzminskaitė svarsto, kad ši atgrasanti priemonė tikriausiai paveikia tik dalį rūkalių. „Žmonės, kurie turi stiprią priklausomybę, tokios informacijos gali visiškai nepastebėti. Svarbu nepamiršti, kad labiau motyvuoja skatinamosios priemonės“, – pastebi specialistė.

Tad ši siūlo „meduolio“, o ne „bizūno“ kelią. Rūkančiajam reikėtų pabrėžti gyvenimo be cigarečių naudą. Be to, specialistė pastebi, jog kiekvieno kelias sveikesnio gyvenimo link skirtingas.

„Yra žmonių, kuriems mesti rūkyti pavyksta staiga. Tačiau kiti lygiai taip pat sėkmingai meta pamažu. Esu tikra, kad vaduojantis iš bet kokios priklausomybės, svarbu rasti adekvatų malonumo pakaitalą“, – sako psichologė Monika Kuzminskaitė.

Apribojimai (ne)padeda?

Lietuvoje, kitaip nei Japonijoje, gatvėse rūkyti nedraudžiama. Tačiau, kaip žinia, neleidžiama rūkyti nustatytose vietose (pvz., kavinėse, restoranuose, laiptinėse, balkonuose, mokyklose, ligoninėse ir kt.).

R. Alekna teigia, jog tokie draudimai rūkymo problemos neišsprendžia. Juk priklausomam žmogui didelių bėdų nekils, mat šis nesunkiai atras vietą, kurioje galės netrukdomas parūkyti. Kiekviena priklausomybė byloja gilesnes problemas. Šias reikėtų spręsti psichoterapijos kabinete.

„Priklausomybė yra kaip slibinas. Vieną galvą nukirsi – kitos išaugs. Priklausomybė yra kitos priežasties pasekmė“, – teigia gydytojas psichiatras Raimundas Alekna.

Jis prisimena ir nerūkančius asmenis, todėl šias taisykles siūlo vertinti ne kaip draudimus rūkantiesiems, o kaip struktūrą sveikesnės visuomenės link. „Šlapintis irgi negalima kur papuola. Yra žmonių, kuriems pasyvus rūkymas yra visiškai nepriimtinas. Jis vertinamas kaip nemažiau žalingas, nes žmogus įkvepia dūmus, smalkes ir mikrodaleles, kurios nusėda plaučiuose“, – teigia specialistas.

M. Kuzminskaitė sako, jog įvairūs cigarečių vartojimo apribojimai turi savą vietą kovoje prieš žalingą įprotį. Tokie apribojimai gali apsaugoti rūkyti sustojusį asmenį nuo atkryčio. „Būnant rūkančių žmonių aplinkoje dažniau kyla noras rūkyti – tai suveikia kaip priminimas, kaip elgesio katalizatorius, dažnai norisi pritapti prie grupės, kartojant tokį pat elgesį“, – edukuoja psichologė.