Vienintelis vitaminas gaunamas iš Saulės. Perdozavus gresia rimtos pasekmės. Ką vasarą reikia žinoti apie vitaminą D

Vitaminas D yra vienas iš papildų, dažnai skiriamų profilaktiškai. Jis išties labai svarbus sveikatai palaikyti, tačiau jo perteklius organizme sukelia nemažai neigiamų pasekmių. Dietologė Oksana Skytalinska paaiškina, ką reikia žinoti apie vitaminą D.

Ką reikia žinoti apie vitaminą D

„Vitaminas D į organizmą patenka dviem būdais: per odą ir su maistu. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai paveikia odos receptorines ląsteles, jie sukelia cheminę reakciją, kuri gamina vitaminą D3 (cholekalciferolį). Vitaminas D per odą įsisavinamas nuo balandžio iki spalio, nuo 12 iki 15 val.“, – aiškina gydytoja.

Iš maisto organizmas gauna vitaminų D2 (ergokalciferolio – augalinės kilmės) ir D3 (cholekalciferolio – gyvūninės kilmės).

Kam gresia vitamino D trūkumas

Gebėjimas įsisavinti vitaminą D per odą mažėja su amžiumi, todėl vyresnio amžiaus žmonėms jo ima trukti.

„Pacientams, sergantiems nutukimu, taip pat gresia vitamino D trūkumas, nes poodinis riebalinis audinys gali izoliuoti vitaminą D, sumažindamas jo biologinį prieinamumą“, – sako Skytalinska.

Į organizmą patenkantis vitaminas D yra biologiškai neaktyvus. Pirmoji aktyvacijos fazė vyksta kepenyse. Jei žmogus turi kepenų problemų, gali atsirasti vitamino D trūkumas.

„Antrasis aktyvacijos etapas vyksta inkstuose. Todėl blogai funkcionuojant inkstams bus ir vitamino D trūkumas“, – aiškina dietologė.

Kokio vitamino D kiekio pakanka sveikatai

Optimali vitamino D koncentracija pagal naujausias rekomendacijas yra 30-50 ng/ml.

„Jei, nepaisant stropiai vartojamų vitaminų nustatytomis dozėmis, vitaminų kiekis išlieka mažas, problema gali slypėti kepenyse. Kepenų problemos sukelia sunkų visų riebaluose tirpių vitaminų trūkumą, kurio negalima papildyti negydant pagrindinės kepenų ligos. Antroji priežastis gali būti malabsorbcijos sindromas“, – aiškina Skytalinska.

Vartojant dideles vitamino D dozes, rekomenduojama reguliariai tirti kreatinino kiekį kraujyje ir kalcio kiekį kraujo serume ir šlapime.

Profilaktiktiškai rekomenduojama 1000 TV dozė per parą.

„Nutukusiems žmonėms reikia dvigubai didesnės vitamino D dozės, palyginti su normalaus kūno svorio bendraamžiais. Suaugusiesiems, vyresniems nei 75 metų, taip pat rekomenduojamos dvigubos dozės (pvz., 2000-4000 TV/d.)“, – sako gydytoja.

Ji pataria prieš pradedant gydymą pasitikrinti, ar nėra padidėjusio jautrumo vitaminui D.

„Vitaminas D gerai veikia su magniu, kalciu, vitaminu K. Jis neveikia su vitaminu E ir kai kuriais vaistais (barbitūratais, širdies glikozidais, fosforo preparatais)“, – priduria dietologė.

Kada ir kaip vartoti vitaminą D

„Riebaluose tirpus vitaminas D pasisavinamas geriau. Tačiau vandenyje tirpios formos tinka žmonėms, turintiems riebalų pasisavinimo sutrikimų, pavyzdžiui, sergantiems tulžies pūslės, žarnyno ar kasos ligomis“, – pažymi Skytalinska.

Vitaminą D geriausia vartoti ryte arba po pietų, nes jis sumažina melatonino, „miego hormono“ sintezę, o vakare gali sukelti nemigą.

„Vitaminas turi būti vartojamas valgio metu, o tam, kad būtų maksimaliai pasisavintas, labai rekomenduojama, kad maistas būtų gana riebus“, – pataria dietologė.

Nepersotinkite organizmo vitaminu D. Rekomenduojamas kiekis kraujyje yra 40-80 ng/ml (100-200 nmol/l). Perdozavimo pavojai:

• kepenų pažeidimas;
• osteoporozė;
• kalcio išplovimas iš kaulų ir nusėdimas kraujagyslėse, inkstuose, plaučiuose ir širdyje;
• gali sukelti vėžio vystymąsi.

Vitamino D dozes individualiai turi parinkti gydytojas.

„Didžiausias vitamino D kiekis yra žuvų taukuose ir menkių kepenyse. Vitamino D taip pat (nors ir ženkliai mažiau) yra jūros gėrybėse, jaučio kepenyse, voveraitėse, minkštai virtuose kiaušinių tryniuose, pieno produktuose“, – sako Skytalinska.