„Goldmano dilema.“ Perspėja apie šio papildo žalą. Ar rinktumėtės „auksą už mirtį“?

Tačiau nors sintetinis testosteronas gali pagerinti išvaizdą trumpuoju laikotarpiu, nereikėtų ignoruoti jo ilgalaikių pasekmių sveikatai, teigia Centrinio Lankašyro universiteto (JK) Medicinos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Colinas Michie.

Testosteronas yra steroidinis hormonas, kuris atlieka svarbų vaidmenį visų mūsų organų veikloje. Testosteroną gamina ir vyrai, ir moterys – nors vyrų organizme cirkuliuojančio testosterono yra maždaug 15 kartų daugiau nei moterų.

Testosteronas ne tik skatina lytinį vystymąsi ir brendimą, bet ir padeda mums auginti raumenų masę bei kontroliuoja kaulų augimą. Tai gerina jėgą, sportinę ištvermę ir širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Daugelis veiksnių gali natūraliai padidinti testosterono gamybą – įskaitant fizinius pratimus, stresą ir seksą. Tačiau vartojant sintetinį testosterono papildą jo kiekiui padidinti – ypač tokiam kiekiui, kuris viršija organizmo gaminamą kiekį – tai turi daugybę pasekmių sveikatai.

Iš pradžių gali padidėti lytinis potraukis, o kūnas per kelis mėnesius gali priauginti daugiau raumenų masės.

Tačiau hormonas taip pat gali sukelti spuogus, vyriško tipo nuplikimą ir krūtų padidėjimą vyrams. Moterims gali pasireikšti amenorėja (mėnesinių netekimas), padidėti kūno plaukuotumas, pagilėti balsas ir padidėti klitoris. Tačiau šie šalutiniai poveikiai yra nežymūs, palyginti su rimtomis pasekmėmis, kurias organizmui sukelia ilgalaikis, pasikartojantis piktnaudžiavimas.

Piktnaudžiavimas steroidais keičia širdį – dėl to ji padidėja, pakyla kraujospūdis, arterijos tampa mažiau elastingos. Visi šie pokyčiai apsunkina širdies veiklą, todėl didėja staigios mirties rizika. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai išlieka daugumai piktnaudžiaujančiųjų. Ilgą laiką steroidus vartojantiems žmonėms dažnai išsivysto kepenų ir inkstų pažeidimai.

Testosteronas turi ir psichologinį poveikį – įskaitant padidėjusią agresiją, depresiją ir nerimą. Labai svarbu, kad testosterono papildai išjungia įprastus šio hormono impulsus smegenyse. Tai sukelia hipogonadizmą – būklę, kai audiniai, kurie paprastai gamina testosteroną, mažėja. Vyrams dėl to sumažėja spermatozoidų skaičius ir sėklidžių tūris.

Hipogonadizmas taip pat lemia įvairius abstinencijos reiškinius. Kai kurie iš šių simptomų yra depresija ir sumažėjęs lytinis potraukis – žinoma, jei nevartojama daugiau testosterono.

Daugeliui vyrų, kurie piktnaudžiavo steroidais, pasireiškia hipogonadinis sindromas ir dėl to jiems visą gyvenimą reikia pakaitinio testosterono.

Auganti problema

Tarptautinis olimpinis komitetas ir Pasaulinė antidopingo agentūra uždraudė testosteroną ir kitus anabolinius steroidus po 1972 m. olimpinių žaidynių. Jų argumentai buvo tokie: nors šios medžiagos didina fizinį pajėgumą, jos taip pat turi rimtų pasekmių sveikatai.

Tačiau praėjus daugiau nei 40 metų po šio tarptautinio draudimo, kai kurie sportininkai ir toliau vartoja anabolinius steroidus. Pavyzdžiui, 2021 m. buvo pranešta, kad nuo 29 proc. iki 43 proc. profesionalių sportininkų Irane piktnaudžiavo šiomis medžiagomis. O 2023 m. Australijoje atlikus 32 sportininkų (daugiausia moterų) tyrimą paaiškėjo, kad apie 43 proc. apklaustųjų nurodė vartoję rezultatus ir įvaizdį gerinančius preparatus.

Tačiau profesionalūs sportininkai dabar yra tik maža pasaulinės dopingo problemos dalis. Kosmetinis testosterono vartojimas ne tarp sportininkų, o tarp norinčių pagerinti pasitikėjimą savimi ir fizinę išvaizdą, reiškia, kad piktnaudžiavimas anaboliniais steroidais dabar jau yra bendra problema.

Pavyzdžiui, kai kuriais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje steroidus – tokius kaip testosteronas – vartoja apie 1 mln. žmonių.

Tačiau, atsižvelgiant į gerai žinomą testosterono vartojimo riziką ir žalą, kodėl kas nors nusprendžia jį vartoti – ir tęsti vartojimą, net jei patiria rimtas sveikatos problemas? Į šį klausimą ekspertai bando atsakyti jau daugelį metų.

Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad vartotojai sveikatos problemas suvokia kaip ateities problemą ir mano, kad šios problemos yra priimtina rizika, kurią galima prisiimti – jei tai reiškia geresnius rezultatus ar geresnę išvaizdą trumpuoju laikotarpiu.

Priklausomybė nuo anabolinių steroidų gali būti svarbi, nes ji gali daryti įtaką vertinimui ir sumažinti supratimą apie galimą žalą.

„Goldmano dilema“ taip pat gali suteikti tam tikrų įžvalgų. 1982–1995 m. gydytojas ir publicistas Bobas Goldmanas elitiniams sportininkams pateikė faustišką hipotetinį klausimą: ar jie sutiktų išgerti stebuklingą tabletę, kuri užtikrintų olimpinį aukso medalį, bet po penkerių metų sukeltų mirtį?

Gydytojas teigia, kad maždaug pusė apklaustų sportininkų sutiko su „aukso už mirtį“ variantu. 2012–2013 m. pakartojus tyrimą, ši dalis buvo mažesnė – 7–14 proc.

Parengta pagal „The Conversation“.