„Tyrime dalyvavo 11 905 Švedijos gyventojai.“ Masiškai plinta vėžys. Šokiruojanti žinia, kas jį sukelia

Tatuiruotės yra daug labiau paplitusios nei prieš porą dešimtmečių. „Pew Research Center“ duomenimis, 32 proc. suaugusių JAV gyventojų turi vieną tatuiruotę, o 22 proc. turi daugiau nei vieną. Dabar tai laikoma socialiai priimtinesniu dalyku, todėl atrodo, kad visi – nuo popmuzikos žvaigždžių iki politikų – turi tatuiruočių.

Kartu su visuotiniu tatuiruočių populiarumo augimu padidėjo ir nepaaiškinamas sergamumas piktybine limfoma – limfinės sistemos vėžiu. Naujame tyrime Lundo universiteto (Švedija) mokslininkai ištyrė šiuos du dalykus, siekdami išsiaiškinti, ar tarp jų yra ryšys.

„Per gyventojų registrus suradome žmones, kuriems diagnozuota limfoma, – sakė Lundo universiteto (Švedija) epidemiologijos docentė, tyrimo vadovė ir pagrindinė autorė Christel Nielsen. – Tuomet šie asmenys buvo sugretinti su kontroline tos pačios lyties ir amžiaus grupe, tačiau nesergančia limfoma. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimyną apie gyvenimo būdo veiksnius, kad būtų galima nustatyti, ar jie buvo pasidarę tatuiruočių, ar ne.“

Limfinė sistema yra imuninės sistemos dalis. Ji palaiko kūno skysčių kiekio pusiausvyrą ir ginasi nuo infekcijų. Yra du pagrindiniai vėžio tipai, pažeidžiantys limfinę sistemą: ne Hodžkino limfoma (NHL), kuri sudaro apie 90 proc. visų limfomų, ir Hodžkino limfoma (HL). Yra apie 40 NHL potipių, kurie skiriasi savo augimo ir plitimo greičiu. NHL yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžinių susirgimų JAV ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

Tyrime dalyvavo 11 905 Švedijos gyventojai, iš kurių 2 938 sirgo limfoma.

„Atsižvelgę į kitus svarbius veiksnius, tokius kaip rūkymas ir amžius, nustatėme, kad rizika susirgti limfoma buvo 21 proc. didesnė tarp tų, kurie turėjo tatuiruočių, – sakė Ch. Nielsen. – Dabar rezultatus reikia patikrinti ir išsamiau ištirti kituose tyrimuose, tokie tyrimai šiuo metu atliekami.“

Prieš analizuodami duomenis, tyrėjai iškėlė hipotezę, kad didesnė tatuiruotė galėjo reikšti didesnę limfomos riziką. Taip nebuvo – rizika išliko nepriklausomai nuo tatuiruotės dydžio.

„Kol kas nežinome, kodėl taip yra. Galima tik spėlioti, kad tatuiruotė, nepriklausomai nuo jos dydžio, organizme sukelia žemo lygio uždegimą, kuris savo ruožtu gali sukelti vėžį. Taigi vaizdas yra sudėtingesnis, nei manėme iš pradžių, – sakė Ch. Nielsen.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad tatuiruočių dažų dalelės ir metalo nanodalelės iš pačios tatuiruočių adatos gali patekti į limfmazgius.

„Jau žinome, kad kai tatuiruočių rašalas patenka į odą, organizmas tai supranta kaip svetimkūnį, kurio ten neturėtų būti, ir suaktyvėja imuninė sistema, – aiškino Ch. Nielsen. – Didelė dalis rašalo iš odos nukeliauja į limfmazgius, kur nusėda.“

Dabar mokslininkai tirs, ar yra ryšys tarp tatuiruočių ir kitų rūšių vėžio, taip pat uždegiminių ligų.

„Tikėtina, kad žmonės ir toliau norės tatuiruotėmis išreikšti savo tapatybę, todėl labai svarbu, kad mes, kaip visuomenė, galėtume užtikrinti, jog tai būtų saugu, – sakė Ch. Nielsen. – Asmenims pravartu žinoti, kad tatuiruotės gali turėti įtakos sveikatai ir kad jie turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei jaučia simptomus, kurie gali būti susiję su tatuiruote.“

Tyrimas paskelbtas žurnale „eClinical Medicine“.

Parengta pagal „New Atlas“.