Nemirtingumo paieškos: šimtas tablečių, kraujo vartojimas ir bandymas persikelti į kompiuterį

Mamos patarimai – neveikia?

Mamos vaikystėje mums patarė paprastus dalykus. Pavyzdžiui, valgyti daržoves, o ypač – morkas. Juk morkos mums padeda matyti geriau, niekada nereikės nešioti akinių. Tačiau bėgant laikui sužinome, kad tai nėra visiška tiesa.

Faktas apie morkas pasklido Antrojo pasaulinio karo laikais. Britai pradėjo naudoti radarų technologiją – pamatydavo vokiečių bombonešius gerokai anksčiau bei juos numušdavo, bet nenorėjo, kad ši paslaptis išaiškėtų. Todėl britai pradėjo skleisti propagandą, kad morkų valgymas gerina regėjimą – jų kariai valgo daug morkų, greičiau pamato priešų lėktuvus, ir juos numuša.

Išaiškinę tokias gudrybes, į mamos patarimus žiūrime ne taip patikliai. Nebūtinai valgome sveikai, nebūtinai išsimiegame, o aktyvumą iškeičiame į laiką prie ekranų. Jaučiamės pavargę, nežinome, kaip gauti daugiau jėgų ir atsisukame į išmanias technologijas.

Dirbdamas „Tele2“ kasdien susiduriu su naujausiomis technologijomis ir žinau, kad dabar išmanu gali būti viskas – nuo laikrodžių iki svarstyklių ir net drabužių. Išmanus veidrodis jums įvardins odos problemas, išmanios kojinės pamatuos žingsnius. Visi šie daiktai jums atskleis duomenis apie jūsų sveikatą, tačiau ar jų paklausysite? Nebūtinai. Tam, kad būtume sveiki ir gyventume ilgiau, reikia įdėti pastangų.

100 tablečių ir sūnaus kraujas

Žmonių, kurie tų pastangų deda, tikrai yra. Štai 46-rių amerikiečių milijonierius verslininkas Bryan Johnson yra tikras amžinybės ieškotojas. Prieš kelerius metus jis pasiekė rekordą, per 7 mėnesius sumažinęs savo epigenetinį amžių daugiau nei 5 metais. Skaičiuojama, kad šiuo metu jis sensta lėčiau nei 94 proc. jo bendraamžių visame pasaulyje. B. Johnson plaučių biologinis amžius yra 18 metų, odos – 28 metai, o širdies – 37 metai.

Novatorius kasmet investuoja po 2 milijonus dolerių, kad taptų jaunesnis. Vienas iš būdų, kaip jis tai pasiekia – kasdien geria apie 100 įvairių tablečių. Bet tai niekis, palyginus su kitomis kontraversiškomis priemonėmis jaunėjimui. Visai neseniai B. Johnson paskelbė išbandęs vartoti savo sūnaus kraujo plazmą. Visa laimė, paaiškėjo, kad šis būdas norėto rezultato nedavė.

Verslininkas turi ir daug pasekėjų, kurie bando padaryti tą patį. Ilgaamžiškumo paslaptį siekianti įminti bendruomenė dalijasi savo progresu ir konkuruoja tarpusavyje, kas jaunesnis. Įdomu, kad nors yra laikomas pradininku, B. Johnson šiose lenktynėse užima tik 6–7 vietą – yra žmonių, kurie mediciniškai ar biologiškai vertinant atjaunėjo gerokai daugiau.

Siūlo užsišaldyti

Tiesa, visi anksčiau išvardinti būdai gali padėti atjaunėti daugiausiai keliomis dešimtimis metų. O ką daryti, jei norime pamatyti ateitį, nukeliauti į žvaigždes, apsilankyti Elon Musk žadamoje Marso kolonijoje? Vieną būdą pasiūlė serialas „Futurama“ – užsišaldyti.

Jei galvojate, kad tai tik mokslinė fantastika ir realybėje nevyksta – klystate. Pirmas žmogus savo kūną po mirties užsišaldė dar 1967 metais, tad jau turime daugiau nei 50 metų praktiką šioje sferoje.

Malonumas tikrai nepigus – užsišaldyti Amerikoje kainuoja apie 200 tūkst. dolerių. Jei tai jums per brangu, galite užsišaldyti tik galvą – tai kainuos 80 tūkst. dolerių. Tuomet jūsų galva bus užšaldyta skystame azote iki ateities, kol su galva bus galima atlikti... kažką. Yra ir dar pigesnių alternatyvų. Tik labai įdomu, kaip galima palyginti, kuris užšaldymas geresnis – tas, kuris kainuoja 200 tūkst., ar kainuojantis 28 tūkst.? Juk atgaivintų žmonių dar nei vieno.

Kada susijungsime su mašina?

Tačiau kūnas yra gležnas, gal visgi geriau susijungti su mašinomis? O gal persikelti į internetą? Prognozuojama, kad jau 2042 metais žmogus ir mašina taps vienas organizmas. Tačiau yra alternatyvų, kurios jau pasiekiamos ir žmonės jomis naudojasi.

Kaip tik prieš kurį laiką akis užkliuvo už labai įdomios istorijos. Prieš porą metų vyras, sužinojęs, kad jo tėvas serga nepagydoma liga, nusprendė jį filmuoti, daug bendrauti, įrašinėti pokalbius ir visą tą turinį panaudoti, kad sukurtų DI robotą su savo tėčio išvaizda ir toliau panorėjęs galėtų su juo pabendrauti.

Kitas pavyzdys – bionika. Šiuo metu yra gausybė protezų ir implantų, kurie yra labai ištobulėję. Prieš 20 metų tikriausiai niekas nebūtų pagalvojęs, kad atsiras implantai, kurie gali pakeisti akies funkcijas – sugrąžinti žmogui regėjimą. Egzistuoja ir smegenų implantai, leidžiantys judėti paralyžiuotiems žmonėms. Mes prieiname gana filosofinį klausimą: tai kurgi baigiasi žmogus ir prasideda robotas?

Senovės Graikų filosofas Plutarchas yra aprašęs tokį filosofinį Tesėjo eksperimentą. Jis skamba taip: įsivaizduokime, kad turime laivą, kuris metams bėgant sensta ir mes po truputį jo detales keičiame naujomis, kol galiausiai atnaujintame laive nebėra nei vienos senos detalės. Ar čia vis dar tas pats laivas, ar jau kitas? O jei būtume neišmetę senų detalių ir iš jų padarę kitą laivą – kuris iš jų dabar yra originalusis?

Tad ką esame pasiryžę paaukoti dėl amžino gyvenimo? Panašu, kad, visų pirma, savo laiką, kurio vis dar turime ribotai. Grįžkime prie B. Johnson, kurio visą gyvenimą užima bandymai atjaunėti. Ar nebus taip, kad laiką, kurį užsidirbs sau ateityje, jis jau bus sunaudojęs dabar? Laiką, kurį galėjo praleisti su artimais žmonėmis. Ar  nėra taip, kad nepailstamai bandydami gyventi ilgiau, užmiršime tikrąją prasmę – tuo gyvenimu dar ir pasimėgauti?

Gediminas Jankauskas, „DATA ATLAS“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas