Japonijoje plinta „mėsą ėdanti“ bakterija: užsikrėtęs žmogus miršta per 2 dienas

Šiais metais Japonijoje jau užregistruoti 977 streptokokinio toksinio šoko sindromo (STSS) atvejai – daugiau nei pernai per 12 mėnesių.

STSS sukelia neįprastas streptokoko A bakterijos pasireiškimas. Tai – agresyvi liga, kuri gali būti mirtina per 48 valandas nuo užsikrėtimo.

Ligos sukėlėjas yra gana paplitęs: nuo 5 iki 20 proc. sveikų suaugusiųjų serga latentine, simptomų neturinčia infekcija.

Tačiau ji gali išsivystyti į įvairias ligas – nuo tonzilito iki skarlatinos ir plaučių uždegimo. Kai kuriais sunkiais atvejais streptokoko A bakterijos gali tapti invazinėmis – iš pjūvių ir žaizdų prasiskverbti gilyn į minkštuosius audinius ir raumenis, kur sukelia nekrotizuojantį fascitą – „mėsą ėdančią ligą“.

Japonijos Nacionalinio infekcinių ligų instituto duomenimis, ši liga šalyje plinta rekordiškai sparčiai.

Simptomai prasideda karščiavimu arba raumenų skausmais, po to sumažėja kraujospūdis – per 48 valandas gali pasireikšti organų nepakankamumas ir sepsinis šokas, o negavus skubaus gydymo antibiotikais liga gali būti mirtina.

Japonijoje nuo rekordinio viruso antplūdžio labiausiai nukentėjo sostinė Tokijas – 2024 m. užregistruoti 145 atvejai. Pasak laikraščio „Asahi Shimbun“, dauguma susirgusiųjų – vyresni nei 30 metų, o mirštamumas svyruoja apie 30 proc.

„Nėra neįprasta matyti ligos atvejų „protrūkį“, anksčiau tokių situacijų būta ir Jungtinėje Karalystėje (JK)“, – sakė Braitono ir Sasekso medicinos mokyklos (JK) infekcinių ligų profesorius emeritas Jonas Cohenas.

„Kartais tai galima paaiškinti nauja bakterijų atmaina, tačiau išskyrus vietinį užkrėtimą, dažnai nėra jokio kito paaiškinimo.“

Pandemijos atsinaujinimas

2022 m. gruodį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasiuntė pavojaus signalą po to, kai Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje padaugėjo invazinių streptokokoko A sukeliamų infekcijų atvejų. Pavyzdžiui, išaugo sergamumas skarlatina.

Pasak specialistų, šių infekcijų padaugėjo, nes COVID-19 pandemijos laikotarpiu vaikai nesusidūrė su A grupės streptokokais, todėl tapo labiau imlūs ligai.

Natūralu, nelikus socialinių ribojimų, 2022 m. pastebėtas išaugęs sergamumas. Manoma, panašus paaiškinimas tinka tam, kas šiuo metu vyksta Japonijoje.

„Visame pasaulyje apribojimai buvo panaikinti skirtingu metu, todėl streptokokinės infekcijos A atvejų skaičius palaipsniui didėjo. Tai galėtų paaiškinti, kodėl Japonijoje šiais metais stebimas sergamumo padidėjimas“, – nurodė Londono imperatoriškojo koledžo infekcinių ligų profesorė Shiranee Sriskandan.

Parengta pagal „Telegraph.co.uk“ inf.