„Mirties rizika 4 proc. didesnė.“ Šių vitaminų verčiau atsisakyti

Multivitaminai – populiarus maisto papildas. Daugybė žmonių juos kasdien vartoja, kad pagerintų sveikatą ir išvengtų lėtinių ligų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad multivitaminai, tikriausiai, neturi jokios įtakos sveikų žmonių gyvenimo trukmei.

Apie 33 proc. suaugusiųjų JAV kasdien vartoja multivitaminus, nes nori pagerinti bendrą savijautą ir mano, kad tai gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.

Visgi, mokslininkai iki šiol neranda tvirtų įrodymų, kad multivitaminai turi įtakos gyvenimo trukmei. Naujų duomenų pateikė analizę atlikę JAV Nacionalinio sveikatos instituto tyrėjai.

Žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime nenustatyta jokio ryšio tarp reguliaraus multivitaminų vartojimo ir mažesnės sveikų suaugusiųjų mirties rizikos.

Tačiau multivitaminai vis tiek gali būti naudingi tam tikroms gyventojų grupėms.

Kaip atliktas tyrimas?

Nauju tyrimu siekta įvertinti ryšį tarp multivitaminų vartojimo ir mirties nuo lėtinių ligų, ypač vėžio ir širdies ligų.

Apibendrinta analizė apėmė 390 124 sveikus 18–74 metų amžiaus žmones, kurie pradžioje nesirgo pagrindinėmis lėtinėmis ligomis.

Dalyviai patys nurodė, kaip dažnai vartoja multivitaminus ir kitus vitaminus, mineralus bei maisto papildus.

Remdamiesi šiais duomenimis tyrėjai suskirstė dalyvius į tris grupes:

– nevartojantys multivitaminų;

– vartojantys multivitaminus, bet ne kasdien;

– kasdien vartojantys multivitaminus

Tyrėjai taip pat atsižvelgė į dalyvių mitybos istoriją, rūkymo statusą, alkoholio ir kavos vartojimą, rasę ir etninę priklausomybę, išsilavinimo lygį, kūno masės indeksą (KMI), fizinio aktyvumo lygį ir vėžio istoriją šeimoje.

Dalyviai buvo stebimi daugiau nei du dešimtmečius, kai kurie iš jų – net 27 metus.

Multivitaminai neprailgino gyvenimo

Tyrimo laikotarpiu buvo užregistruotos 164 762 mirtys. Maždaug 30 proc. dalyvių mirė nuo vėžio, 21 proc. – nuo širdies, o 6 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų.

Tarp dalyvių pastebėta, kad multivitaminus vartoti labiau linkusios buvo moterys.

Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad multivitaminus vartoję žmonės dažniau gėrė kitus maisto papildus, jų KMI buvo mažesnis, o mityba – kokybiškesnė.

Šios įžvalgos atitinka ankstesnių tyrimų duomenis: buvo pastebėta, kad multivitaminai yra šiek tiek populiaresni tarp moterų ir kad reguliariai juos vartojantys asmenys apskritai labiau rūpinasi savo sveikata.

Pagrindinė tyrimo išvada – nerasta įrodymų, kad reguliarus multivitaminų vartojimas pagerintų sveikų suaugusiųjų gyvenimo trukmę.

Tiesą sakant, atlikus bendrą analizę, žmonių, kasdien vartojančių multivitaminų papildus, mirties rizika buvo 4 proc. didesnė.

Taigi, multivitaminai, kaip rodo tyrimas, neturi įtakos sveikų asmenų gyvenimo trukmei.

Naudingi vyresniems nei 50 metų

Sveikiems suaugusiems žmonėms, kurie su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, multivitaminų vartojimas gali neturėti naudos, tačiau kitiems žmonėms maisto papildai gali praversti.

Nors multivitaminai negali būti naudojami ligų profilaktikai, juos gerti patartina žmonėms, kurie neišpildo rekomenduojamų mitybos normų. Neretai tai susiję su įvairiomis ligomis.

„Pavyzdžiui, sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis, tokiomis kaip celiakija, dirgliosios žarnos liga, gali būti naudingas kasdienis multivitaminų vartojimas“, – pažymėjo registruota dietologė Alexandra Filingeri.

Kitą gyventojų grupę įvardijo jos kolegė Kiran Campbell:

„Multivitaminai gali būti naudingi vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, nes padeda išvengti maistinių medžiagų trūkumo, susijusio su pokyčiais, atsirandančiais dėl normalaus senėjimo proceso. Be to, multivitaminų vartojimas gali padėti apsisaugoti nuo su amžiumi susijusio pažinimo funkcijų pablogėjimo ir atminties praradimo.“

Specialistės pabrėžė, kad dėl maisto papildų vartojimo geriausiai patars šeimos gydytojas.

Sveika mityba skatina sveiką senėjimą

K.Campbell akcentavo, kad jokie multivitaminai nepakeis sveikatai palankios mitybos. Ilgaamžiškumui skatinti, užuot naudojus maisto papildus, ji pataria didesnį dėmesį skirti įvairių medžiagų turintiems maisto produktams, įskaitant:

– riešutus

– sėklas

– ankštines daržoves

– lapinius žalumynus

– morkas

– uogas

– kitus spalvingus augalinius maisto produktus

Pasak jos, įkvėpimo ieškoti verta Viduržemio jūros ir Mėlynosios zonos dietų modeliuose.

„Optimaliausias būdas gauti kasdienę maistinių medžiagų dozę visada yra visavertė mityba. Taip yra todėl, kad mityboje, kurią sudaro daugiausia sveiki maisto produktai, yra skaidulinių medžiagų, polifenolių ir kitų aktyvių komponentų, kurie gali užkirsti kelią lėtinių ligų vystymuisi ir palaikyti tinkamą sveikatą“, – apibendrino K.Campbell.

Parengta pagal „Medical News Today“ inf.