„Paslaptingiausia skausmo rūšis.“ Serga kas dešimtas žmogus

Bukas galvos skausmas

Skausmas toks, tarsi kas nors būtų suspaudęs jūsų galvą storu lanku. Jis yra labiausiai paplitęs, todėl, kai kalbama apie galvos skausmą, dažniausiai pateikiamas būtent jis.

Jis gali atsirasti įvairiomis aplinkybėmis – dėl miego trūkumo, streso, per didelio nuovargio ir net tiesiog ilgai laikant galvą toje pačioje padėtyje.

Anksčiau buvo manoma, kad šį skausmą sukelia pečių, kaklo ir galvos raumenų įtampa. Todėl jis dar buvo vadinamas „įtampos skausmu“. Tačiau pastaruoju metu atsirado ir kitų versijų.

Pavyzdžiui, pagal vieną iš jų, skausmą sukelia smegenyse padidėjęs cheminių medžiagų, aktyvuojančių skausmo kelius, kiekis.

Tačiau tiksli jo priežastis vis dar nėra žinoma. Visiškai įmanoma, kad kiekviena versija yra teisinga, nes gali būti kelios skausmo priežastys.

Šis galvos skausmas paprastai praeina savaime ir paprastai nėra pavojingas jūsų sveikatai. Tačiau, kaip ir bet kokio kito skausmo atveju, jei jis dažnai kartojasi ir labai vargina, turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Migrena – paslaptingiausia skausmo rūšis

Šio tipo galvos skausmas gali būti vadinamas pačiu paslaptingiausiu. Be to, pati sąvoka „migrena“ yra pirminė būklė, o ne galvos skausmo rūšis.

Be to, migreną nebūtinai lydi galvos skausmas. Jos simptomas gali būti tiesiog periodiškas regėjimo, jutimo ar kalbos sutrikimas.

Jei migreną lydi galvos skausmas, jis gali būti gana intensyvus. Jis gali būti apibūdinamas kaip pulsuojantis, lokalizuotas vienoje galvos dalyje ir trunkantis kelias valandas.

Rečiau priepuoliai būna ilgalaikiai ir trunka kelias dienas.

Kai kuriais duomenimis, migrena serga apie 10 % pasaulio gyventojų, t. y. kas dešimtas žmogus, o tai yra daug.

Tačiau mokslininkai kol kas negali įvardyti tikslios šios būklės priežasties. Pagal vieną iš versijų, migrena atsiranda dėl smegenų veiklos sutrikimų.

Tačiau migreną sukeliantys veiksniai yra gerai žinomi – oro permainos, miego trūkumas, tam tikras maistas arba, pavyzdžiui, pervargimas. Migrena nėra su amžiumi susijusi liga, todėl ja gali sirgti net labai jauni žmonės.

Klasterinis skausmas (Hariso migreninė neuralgija)

Migreninis skausmas yra daug retesnis nei pirmiau aprašyti skausmo tipai, tačiau tai kompensuoja simptomų stiprumas. Jiems būdingas stiprus ir staigus vienos galvos pusės skausmas.

Dažnai skausmas koncentruojasi aplink akis. Kartais priepuolius lydi akies voko patinimas ar nusileidimas.

Skausmas pasireiškia keliais priepuoliais kelis kartus per dieną. Priepuolis gali trukti nuo 15 minučių iki kelių valandų. Jis gali tęstis kelias savaites ar net mėnesius.

Paskui staiga praeina ir gali nepasireikšti kelis mėnesius. Skausmas yra toks stiprus, kad yra buvę net savižudybės atvejų.

Žmonės, patyrę klasterinį skausmą, yra pasakoję, kad jausmas toks, tarsi akis būtų perverta įkaitintu smaigaliu. Todėl jį galima drąsiai priskirti prie vieno stipriausių žmogaus kūno skausmų.

Manoma, kad skausmo priežastis yra susijusi su neuromediatorių ir neuropeptidų išsiskyrimu trijose konkrečiose smegenų dalyse. Pati klasterinio skausmo būklė kelia pavojų žmogui.

Galvos skausmas nuo kofeino

Sąsaja tarp kofeino ir galvos skausmo yra gana dviprasmiška. Viena vertus, kofeinas gali pašalinti galvos skausmus, kita vertus, jis gali juos sukelti.

Faktas tas, kad kofeinas gali paveikti smegenų kraujagysles. Skausmą malšinantis poveikis yra susijęs su smegenų kraujagyslių susiaurėjimu, todėl mažiau spaudžiami nervai, kurie siunčia skausmo signalus į smegenis.

Tačiau jei žmogus yra įpratęs vartoti kofeiną, bet staiga nustoja tai daryti, gali atsirasti galvos skausmas.

Taip yra dėl staigaus kraujagyslių išsiplėtimo. Iš tikrųjų žmogus susiduria su abstinencijos sindromu. Atsiranda bukas, spaudžiantis skausmas, kartais pulsuojantis.

Galvos skausmas dėl dehidratacijos

Galvos skausmą dėl dehidratacijos dažniausiai patiria pagirių kamuojami žmonės. Be to, tyrimais įrodyta, kad dehidratacija gali sustiprinti kitų priežasčių sukeltus galvos skausmus.

Viena iš teorijų teigia, kad galvos skausmai dėl dehidratacijos yra susiję su smegenų dangalais, t. y. smegenis dengiančiais membranų sluoksniais.

Šiuose sluoksniuose yra skausmo receptorių. Dėl dehidratacijos iš smegenų pasišalinus skysčiui, šie skausmo receptoriai suaktyvėja.