„Tai gali kiekvienas.“ Kas yra sąmoningas sapnavimas ir kaip jį valdyti

Be to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad sąmoningo miego metu žmonės gali ne tik valdyti sapnus, bet ir palaikyti ryšį su realiuoju pasauliu ir net valdyti mašinas.

Sąmoningas sapnavimas – kas tai yra

Sąmoningas sapnavimas – tai pakitusi sąmonė, kai žmogus supranta, kad sapnuoja, ir kartais net gali iš dalies arba visiškai kontroliuoti sapno turinį.

Manoma, kad sąmoningas sapnavimas yra ribinė būsena tarp REM miego ir budrumo.

Pats sąvokos „sąmoningas sapnavimas“ terminas buvo sukurtas olandų psichiatro ir rašytojo Frederiko van Edeno XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Tačiau mokslininkai šį reiškinį pirmą kartą oficialiai patvirtino 1975 m. ir nuo to laiko jį aktyviai tyrinėja.

Šiam įgūdžiui reikia mokytis. Įvaldęs šią techniką, žmogus gali sapne imituoti bet kokias gyvenime neįmanomas situacijas.

Žinoma, sąmoningas miegas leidžia išvengti košmarų. Reikėtų pasakyti, kad, pasak mokslininkų, pusė pasaulio gyventojų kartais spontaniškai patiria sąmoningą sapnavimą.

Vis dėlto be tinkamo pasirengimo ne visada pavyksta visiškai kontroliuoti savo sapnus, tačiau galite priversti save pabusti.

Be to, sąmoningas sapnavimas gali sukelti neįtikėtiną priklausomybę. Po treniruočių, kaip minėta, jis virsta savotiška virtualia realybe, tik su daug didesnėmis galimybėmis, nes nėra jokių apribojimų. Žmogus gali keisti siužetus, sapne atlikti bet kokius veiksmus, pavyzdžiui, skraidyti.

Kuo skiriasi normalus miegas nuo sąmoningo

Sąmoningas sapnavimas skiriasi nuo įprasto miego net fiziologiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, REM miego metu dauguma raumenų yra paralyžiuoti. Tai būtina, kad žmogus realybėje nekartoti judesių, kuriuos atlieka sapne.

Tačiau akių raumenys išlieka judrūs, todėl žmogus miegodamas atlieka greitus akių judesius. Ši fazė vadinama REM faze arba REM (angl. Rapid Eye Movement).

Sąmoningų sapnų metu, nors žmogus negali visiškai kontroliuoti raumenų, gali atsirasti mikrokontrakcijų.

Mokslininkai netgi sukūrė specialią įrangą, kuri aptinka kojų ir rankų raumenų mikrosusitraukimus. Taip gali vykti bendravimas su realiuoju pasauliu.

Neseniai atlikto eksperimento metu savanoriai, naudodami minėtą įrangą, kuri fiksuoja raumenų judesius, galėjo vairuoti virtualius automobilius kompiuterio ekrane sąmoningo miego metu.

Tačiau prieš tai, kai eksperimento dalyviai galėjo tai daryti miegodami, jie buvo mokomi vairuoti virtualius automobilius realiame gyvenime, tačiau užmerktomis akimis.

Žinoma, norint vairuoti automobilį, reikia bent jau tam tikro grįžtamojo ryšio, nes reikia vengti kliūčių. Tokį grįžtamąjį ryšį mokslininkai realizavo naudodami šviesą, kuri buvo nukreipta į savanorių kairę arba dešinę akį. Tai leido jiems suprasti, kuria kryptimi reikia sukti – į kairę ar į dešinę. Automobilis buvo valdomas virpinant dešinę arba kairę ranką. Kojų įtempimas leido jiems valdyti virtualius pedalus.

Eksperimentas prasidėjo po to, kai įranga užfiksavo, kad asmuo yra REM miego stadijoje, o savanoris pats davė signalą, kad yra pasirengęs pradėti atlikti užduotis.

Reikėtų pažymėti, kad užduotis buvo sudėtinga net ir patyrusiems „sapnuotojams“.

Kaip pranešė eksperimento autoriai leidinyje „International Journal of Dream Research“, vienas iš dalyvių sugebėjo atlikti 17 kontroliuojamų posūkių, kad miego metu išvengtų virtualių kliūčių.

Tačiau vieno iš bandymų metu jis „prarado“ kojų raumenų kontrolę ir nesugebėjo valdyti pedalų.

Kaip galima išmokti miegoti sąmoningai?

Yra daugybė sąmoningo sapnavimo būdų, tačiau kiekvieno jų reikia mokytis. Vienas iš labiausiai paplitusių yra „Aš sapnuoju“ metodas. Jo prasmė ta, kad žmogus per dieną daug kartų savęs klausia – „ar aš sapnuoju, ar sapnuoju?“. Tokiu atveju žmogus įpranta tikrinti, ar tai, kas vyksta, yra realu, ir tam tikru momentu pradeda tai daryti sapne.

Taip pat egzistuoja technika, pagal kurią žmogus turėtų pabusti sapne pagal žadintuvą, prisiminti savo sapną ir susikoncentruoti į savęs realizavimą jame. Tada asmuo turėtų įsivaizduoti save būsimame sapne ir taip toliau, kol patenka į sąmoningą sapną.

Tačiau nepamirškite, kad kontroliuojamas naktinis prabudimas pablogins jūsų miego kokybę. Tai reiškia, kad gali padidėti depresijos ir nerimo rizika. Todėl vargu ar verta tai daryti nepasitarus su specialistu.