Išsigelbėjimas smegenims. Skelbia „super-gėrimą“. Užteks vos vieno puodelio

Slaptas ginklas prieš demenciją yra jūsų virtuvėje. Vos vienas puodelis šio gėrimo per dieną gali kovoti su žalingų Tau baltymų susidarymu, kurie kaupiasi žmonių, sergančių neurodegeneracinėmis ligomis, smegenyse.

Veronos universiteto mokslininkai nustatė, kad kasdienis espreso kavos gėrimas gali žymiai sumažinti demencijos, ypač Alzheimerio ligos, riziką.

Kaip kava veikia smegenis?

Tyrimui vadovavusi prof. Mariapina D'Onofrio susirūpino espreso kavos poveikiu smegenims ir ypač jos gebėjimui kovoti su žalingų Tau baltymų susidarymu.

Tau baltymai yra labai svarbūs smegenų struktūrų stabilizavimui. Tačiau žmonėms, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, šie baltymai gali sudaryti kenksmingas fibriles, kurios sutrikdo neuronų veiklą. Tai veda prie demencijai būdingų pažinimo sutrikimų.

Kaip rodo Italijos mokslininkų išvados, espreso kavoje esantys junginiai aktyviai skaido Tau baltymus, taip užkirsdami kelią neuronų pažeidimams. Įdomu tai, kad mokslininkai mini ir... madingą espreso martinio kokteilį! Jame taip pat yra šių naudingų junginių, kurie gali padėti išvengti su demencija susijusių procesų.

Kaip parodė tyrimo metu atlikti laboratoriniai tyrimai, espreso kava veiksmingai kovoja su šių kenksmingų fibrilių susidarymu. Taip pat buvo akcentuojamas geografinis atradimų aspektas – maždaug 96 proc. italų espreso geria kiekvieną dieną, o tai rodo galimą mitybos įprotį, dėl kurio gali sumažėti demencijos rizika.

Mokslininkų komanda panaudojo branduolinio magnetinio rezonanso spektroskopiją, kad ištirtų parduotuvėje pirktų espreso kavos pupelių cheminę sudėtį.

„Nepriklausomai nuo to, ar espreso kava geriama viena, ar sumaišyta su latė, americano kava ar net martiniu, kavos mėgėjams ji suteikia labai koncentruotą kofeino užtaisą“, – sakė prof. D'Onofrio.

Espreso kavoje esantys junginiai ne tik stimuliuoja, bet ir gali slopinti Tau baltymo agregaciją – procesą, kuris, kaip manoma, siejamas su Alzheimerio ligos pradžia.

2012 m. Floridoje mokslininkai stebėjo žmones, turinčius nežymų kognityvinį sutrikimą (mąstymo ir atminties problemos, viršijančios įprastą senėjimo procesą), ir stebėjo jų kofeino kiekį bei pažintinius gebėjimus ateinančius dvejus ar ketverius metus.

Įdomu tai, kad mokslininkai išsiaiškino, jog žmonių, kurie nesirgo demencija, kraujyje buvo dvigubai daugiau kofeino nei tų, kurie sirgo. Tačiau negalime būti tikri dėl tyrimo baigtumo, nes neįmanoma nustatyti, ar kofeino kiekis turi įtakos demencijai, ar atvirkščiai. Pasitaiko, kad dėl demencijos sukeltų miego sutrikimų kas nors gali atsisakyti kofeino. Tyrimo rezultatai negali atskirti priežasties nuo pasekmės.