Atrastas neįtikėtinas metodas, leidžiantis apskaičiuoti mirties laiką

Mokslininkai nustatė mikrobų rinkinį, kuris aptinkamas ant mirusiųjų kūnų tam tikrais konkrečiais jų irimo momentais – o tai leidžia daug lengviau apskaičiuoti mirties laiką, rašo „Newsweek“.

Mokslininkai ištyrė kūnus, kurie iro įvairiose aplinkose, ir atrado 20 skirtingų rūšių mikrobų, aptinkamų ant visų kūnų ir atsirandančių tik tam tikrais irimo proceso etapais, rašoma naujame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature Microbiology“.

Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas galėtų būti panaudotas nustatant kūnų mirties laiką tiriant žmogžudystes.

Kai gyvūnas ar bet koks kitas gyvas padaras miršta, jo organinės medžiagos suskaidomos ir grįžta į mitybos grandinę. Yra kelios žmogaus kūno irimo stadijos.

Organinėms medžiagoms skaidantis, vidaus organai pradeda pūstis dėl bakterijų išskiriamų dujų, o minkštesnėse kūno dalyse vabzdžiai pradeda dėti kiaušinėlius. Iš jų galiausiai išsirita lervos, kurios ėda minkštuosius audinius.

Neseniai mirusio žmogaus mirties laikas nustatomas pagal kūno temperatūrą ir pagal tai, kokioje pomirtinio sustingimo (rigor mortis) stadijoje yra kūnas – o seniau mirusių žmonių kūnai vertinami pagal suirimo stadiją. Tačiau kūno atvėsimo arba irimo greitis priklauso nuo jį supančios aplinkos.

„Pomirtinis sustingimas paprastai prasideda praėjus 2–4 valandoms po mirties, o pasibaigia praėjus 36–72 valandoms po mirties, – sako tyrime nedalyvavęs Wayne State universiteto (JAV) morgorologijos programos direktorius Markas Evely. – Mirusio žmogaus kūno atvėsimo greitis priklauso nuo paties kūno veiksnių, tokių kaip kūno masė ir vykstantys ligų procesai – ir aplinkos sąlygų: pavyzdžiui, oro temperatūros, ar kūnas yra vandenyje ir panašiai.“

Šiame tyrime buvo tiriami 36 lavonai keliose įstaigose, matuojant, kaip keitėsi jų mikrobiomai irimo eigoje, esant skirtingam klimatui ir metų laikams. Tyrėjai nustatė, kad nepriklausomai nuo klimato ir dirvožemio tipo, ant visų 36 kūnų buvo rastas tas pats 20 mikrobų rinkinys. Taip pat nustatyta, kad šie mikrobai visuose kūnuose atsiranda tuo pačiu metu.

„Pastebėjome, kad panašūs mikrobai vykstant irimui atsiranda panašiu metu, nepriklausomai nuo visų įmanomų aplinkos kintamųjų“, – sako Kolorado valstijos universiteto (JAV) mikrobiologijos ir ekologijos docentė, straipsnio autorė Jessica Metcalf.

Ši išvada turi didelę reikšmę teismo medicinos mokslui, nes šie mikrobai gali būti naudojami siekiant tiksliau nustatyti, kiek laiko žmogus yra nebegyvas. Naudodami tyrimo duomenis, autoriai sukūrė mašininio mokymosi įrankį, kuris pagal mikrobus gali nustatyti laiką, praėjusį nuo mirties.

„Kai kalbame apie mirties scenų tyrimą, yra labai nedaug rūšių fizinių įrodymų, kurie gali garantuotinai būti kiekvienoje įvykio vietoje, – teigė Honululu Chaminade universiteto (Havajai) teismo medicinos profesorius, straipsnio bendraautorius Davidas Carteris. – Niekada nežinai, ar bus pirštų atspaudų, kraujo dėmių, ar kamerų įrašų. Tačiau mikrobų visada bus.“

Tai bus ypač naudinga lauke rastiems kūnams – nes veikiant gamtos stichijoms lieka mažiau įkalčių, leidžiančių nustatyti mirties laiką.

Tyrėjai tikisi, kad šie atradimai gali būti panaudoti ne tik teismo medicinos tyrimuose, bet ir mikrobų ekologijos tyrimuose bei žemės ūkyje.

„Matau daugybę pritaikymo galimybių žemės ūkyje ir maisto pramonėje“, – sakė J. Metcalf.

Parengta pagal „Newsweek“.