Įspėjo dėl protarpinio badavimo. Gali kelti rimtą pavojų sveikatai

Protarpinis badavimas gali pailginti gyvenimo trukmę ir padėti numesti svorio, tačiau ar gero dalyko gali būti per daug? Taip – teigiama naujame JAV Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrime, kuriame nustatyta, kad badavimo regeneracinė nauda gali turėti ir tamsiąją pusę.

Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė pelės žarnyne egzistuojantį procesą, kurį suaktyvina protarpinis badavimas. Šis procesas yra labai svarbus skatinant kamieninių ląstelių regeneraciją – svarbų procesą gydant traumas.

Jie nustatė, kad šis procesas suaktyvėjo, kai pelės po protarpinio badavimo vėl pradėjo valgyti. Tačiau buvo ir neigiama pusė: regeneracijos sukeltos vėžinės mutacijos dažniau virto ankstyvos stadijos navikais.

„Didesnis kamieninių ląstelių aktyvumas yra naudingas regeneracijai, tačiau per didelis gero dalyko kiekis ilgainiui gali turėti ne tokių palankių pasekmių“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, profesorius Omeras Yilmazas.

Kamieninės ląstelės dalijasi dažnai, padėdamos žarnyno gleivinei visiškai atsinaujinti kas 5–10 dienų, tačiau dėl to jos yra dažna ikivėžinių ląstelių susidarymo priežastis.

Siekdami išsiaiškinti protarpinio badavimo poveikį kamieninėms ląstelėms, O. Yilmazas ir jo komanda peles suskirstė grupes: vieną, kuri badavo 24 valandas ir po to 24 valandas valgė, ką norėjo (tai jie pavadino „pakartotinio maitinimosi periodu“), ir kontrolinę grupę, kuri nebadavo ir visą laiką valgė, ką norėjo.

Jie nustatė, kad kamieninės ląstelės labiausiai dauginosi pakartotinio maitinimosi periodo pabaigoje – daug labiau nei pelių, kurios visai nebadavo, kamieninės ląstelės. Tokį intensyvų atsinaujinimą lemia vėl gaunamos maistinės medžiagos, dėl kurių kamieninės ląstelės suaktyvina procesą, vadinamą mTOR. mTOR skatina kitas ląsteles gaminti daugiau baltymų, kurių kamieninėms ląstelėms reikia, kad jos galėtų dalytis ir daugintis – iš jų vėliau susidaro labiau specializuotos ląstelės.

Tačiau esant tokiai didelio regeneracinio pajėgumo būsenai, ląstelės yra labiau linkusios tapti vėžinėmis.

„Noriu pabrėžti, kad visa tai buvo atlikta su pelėmis, naudojant labai aiškiai apibrėžtas vėžio mutacijas. Žmonių atveju tai būtų daug sudėtingesnis procesas, – sakė O. Yilmazas. – Tačiau tai leidžia mums daryti tokią išvadą: protarpinis badavimas yra labai sveika, bet jei po protarpinio badavimo laikotarpio besimaitinant jus veikia mutagenai – pavyzdžiui, apdegęs kepsnys ar kažkas panašaus – jūs iš tikrųjų galite padidinti tikimybę atsirasti pakitimams, galintiems sukelti vėžį.“

Mokslininkai pabrėžia, kad norint patvirtinti šį poveikį žmonėms, reikia atlikti išsamesnius tyrimus su žmonėmis, rašo „BBC Science Focus“.