„1000 kartų geriau! Nuo cholesterolio. Tai veikia tik tokia forma“

Česnakas yra raktas į geresnę širdies sveikatą. Tačiau svarbu, kokia forma valgome šią daržovę. Tinkamai paruošus česnakas gerins lipidų profilį ir glikemiją, mažins aukštą kraujospūdį ir didins organizmo imunitetą.

Nuo kokių ligų padeda česnakas?

Česnakai yra žinomi dėl savo prevencinio poveikio ir padeda gydyti širdies ligas bei diabetą, taip pat įvairias virusines ir bakterines infekcijas.

Žurnale „Frontiers in Nutrition“ paskelbtame tyrime Austrijos ir Australijos mokslininkų komanda išanalizavo dviejų elektroninių mokslinių saugyklų – „Scopus“ ir „PubMed“ – duomenis, siekdama nustatyti dabartines žinias apie česnako naudas sveikatai. Mokslininkai rado 12 aukštos kokybės tyrimų šia tema, kurie patvirtino česnako tradicinio gydymo veiksmingumą.

Nustatyta, kad česnako vartojimas:

• sumažina bendrą cholesterolio kiekį,
• sumažina trigliceridų kiekį,
• padidina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį,
• sumažina KMI ir WHR (juosmens ir klubų santykį),
• gerina fibrinolizinį aktyvumą, kuris leidžia suskaidyti kraujo krešulius.

Be to, dauguma tyrimų parodė, kad sumažėjo sistolinis ir diastolinis kraujospūdis bei jo antioksidacinis aktyvumas (fermentų, tokių kaip katalazė, superoksido dismutazė ir glutationo peroksidazė, kiekis).

Česnakų vartojimas buvo susijęs su retesniais lėtinių ligų atvejais, tokių kaip:

• vėžys, ypač kepenų ir stemplės,
• aukštas kraujospūdis (priešhipertenzija),
• 2 tipo diabetas,
• nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.

Svarbu tai, kad česnakai turi būti valgomi žali. Tik tokia forma turi visą sveikatą stiprinančių ingredientų rinkinį. Žalias česnakas nekenkia, jei jo nevalgoma per daug ir dedama į patiekalus.

Tyrimo dalyviai per dieną vartojo 4–35 g žalio česnako be šalutinio poveikio.

Termiškai neapdorotą česnaką valgantiems žmonėms, turintiems virškinimo problemų, gali pasireikšti šalutinis poveikis. Gastroezofaginio refliukso atveju gali sustiprėti rėmuo, o esant padidėjusiam jautrumui ar su maistu susijusioms ligoms – skrandžio ir krūtinės deginimas.

Žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, gliukozės kiekį kraujyje ar cholesterolį mažinančius vaistus, žalią česnaką turėtų vartoti atsargiai, nes česnako junginiai gali sustiprinti jų poveikį. Jei racioną papildysite žaliais česnakais, gali tekti keisti vaistų dozes, todėl verta tai daryti prižiūrint gydytojui.

Mokslininkų išvados apie žalius česnakus yra svarbios, nes iki šiol tyrimai buvo skirti populiariems česnako ekstraktams ir juodųjų česnakų ekstraktams kaip maisto papildams. Tačiau tai pramoniniu būdu apdoroti produktai. Tai gali pakeisti jų cheminę sudėtį ir apriboti jų naudingas savybes. Pasak tyrimo autorių, junginiai iš šviežių česnakų gali turėti beveik tūkstantį kartų didesnį antioksidacinį aktyvumą nei ekstraktai iš juodojo česnako.

Kaip valgyti žalią česnaką?

Česnakuose gausu sieros junginių, kurie taip pat lemia intensyvų kvapą ir aštrų skonį. Jie yra stiprūs antioksidantai ir veikia kaip natūralus antibiotikas, antivirusinis ir priešgrybelinis agentas. Svarbiausias iš jų – alicinas, kuris susidaro susmulkinus česnaką.

Todėl į patiekalus dedami česnakai turi būti smulkiai supjaustyti arba išspausti. Ši forma mažiau dirgins nei gabaliukai. Verta dėti į didesnę valgomo maisto porciją (pvz., į padažą), o ne vartoti koncentruotą.

Česnakai – pigus ir lengvai prieinamas prieskonis, gerinantis daugelio kasdien valgomų patiekalų skonį ir savybes. Standartinė česnako skiltelė sveria apie 5 g, o siekiant geriausios naudos verta suvalgyti bent dvi skilteles per dieną.