Iki 2050 m. mirs 39 mln. žmonių. „Labiausiai tikėtinas scenarijus“

Prognozuojama, kad mirčių, tiesiogiai susijusių su antibiotikams atspariomis bakterinėmis infekcijomis, skaičius pasaulyje padidės nuo rekordinio 1,27 mln. per metus 2019 m. iki 1,91 mln. per metus 2050 m. Iš viso nuo dabar iki 2050 m. dėl atsparumo antibiotikams mirs 39 mln. žmonių – tačiau daugiau nei trečdalio šio skaičiaus būtų galima išvengti, jei imtumėmės veiksmų, teigia mokslininkai.

Atsparumas atsiranda, kai mikrobai įgyja gebėjimą išgyventi vaistus, kurie jiems buvo mirtini, o tai reiškia, kad tokie vaistai nebeišgydo infekcijų. Dėl plačiai paplitusio antibiotikų vartojimo tiek žemės ūkyje, tiek sveikatos priežiūroje vis daugiau mikrobų tampa atsparūs ir plinta visame pasaulyje – tačiau visas problemos mastas nėra aiškus.

Siekdama išspręsti šią problemą, Eve Wool iš Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto (IHME) JAV ir jos kolegos pabandė apskaičiuoti metinį mirčių dėl atsparumo antibiotikams skaičių nuo 1990 iki 2021 m. „Mūsų skaičiavimai pagrįsti daugiau kaip 500 mln. įrašų, – teigia E. Wool. – Turime didelę geografinę ir laiko aprėptį“.

Nors bendras mirčių dėl šios priežasties skaičius didėjo, komanda nustatė, kad dėl skiepų ir geresnės sveikatos priežiūros mažų vaikų mirčių skaičius mažėjo. Nuo 1990 m. iki 2021 m. mirčių dėl atsparumo antibiotikams tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų sumažėjo daugiau nei 50 procentų, o tarp vyresnių nei 70 metų suaugusiųjų – daugiau nei 80 procentų.

Apibendrinant mirčių dėl atsparumo antibiotikams padaugėjo nuo 1,06 mln. 1990 m. iki 1,27 mln. 2019 m., o vėliau sumažėjo iki 1,14 mln. 2021 m., daro išvadą tyrėjų komanda. Tačiau manoma, kad sumažėjimas 2020 ir 2021 m. yra laikinas šuolis, kurį lėmė COVID-19 kontrolės priemonės, sumažinusios ir kitų rūšių infekcijas – o ne ilgalaikis kovos su atsparumu pagerėjimas.

Tyrimo „labiausiai tikėtinu“ ateinančių dešimtmečių scenarijumi iki 2050 m. mirčių nuo atsparumo antibiotikams padaugės iki 1,91 mln. per metus. Pagal scenarijų, pagal kurį būtų sukurti nauji antibiotikai nuo problemiškiausių bakterijų, nuo dabar iki amžiaus vidurio būtų išvengta 11 mln. mirčių. Pagal geresnį scenarijų, kai daugiau žmonių taip pat turėtų galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, būtų išvengta dar daugiau mirčių.

1,91 mln. mirčių per metus skaičius yra daug mažesnis nei dažnai minimas 10 mln. mirčių skaičius 2050 m., nurodytas 2016 m. apžvalgoje. Ši prognozė buvo pagrįsta ne tokiais patikimais skaičiavimais – be to, į ją buvo įtraukta atsparumo neantibiotikams problema, susijusi su tokiomis ligomis kaip ŽIV ir maliarija, sako tyrėjų komandos narys Mohsenas Naghavi, taip pat dirbantis IHME. Pasak Marlieke de Kraker iš Ženevos universitetinių ligoninių Šveicarijoje, naujasis tyrimas yra išsamesnis nei ankstesni bandymai, tačiau vis dar turi tam tikrų didelių trūkumų. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad antibiotikams atsparių infekcijų, sukeliančių mirtį, rizika visame pasaulyje yra vienoda, nors taip nėra.

„Jei pagrindinė sveikatos priežiūros infrastruktūra yra ribota, vaistams atsparios infekcijos nebūtinai sukelia daugiau mirčių nei vaistams jautrios infekcijos“, – sako M. de Kraker. Ji taip pat skeptiškai vertina komandos prognozes.

„Manau, kad prognozuoti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tendencijas yra labai nepatikima“, – sako M. de Kraker.

Pasak jos, vaistams atsparių mikrobų versijos gali staiga atsirasti arba išnykti, ekspertams iš tikrųjų nesuprantant pagrindinių mechanizmų. Be to, dažnai pasitaiko netikėtų atvejų, kurių neįmanoma nuspėti.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „The Lancet“.

Parengta pagal „New Scientist“.