Ekspertė perspėjo: „taip gerdami arbatą – žlugdote kūną“

Ji reguliuoja cholesterolio kiekį, didina koncentraciją, lėtina organizmo senėjimo procesus – arbata turi daug vertingų savybių. Tačiau, pasirodo, ne visus maisto produktus verta derinti su šiuo sveikatą stiprinančiu gėrimu. Specialistai įspėja, kad vartojant geležies turinčius produktus su arbata, gali gerokai sumažėti šio itin svarbaus mineralo pasisavinimas.

Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad arbata, kurią taip dažnai geriame vakarais rudenį ir žiemą, yra vienas sveikiausių gėrimų. Be visame pasaulyje vertinamo skonio, arbata turi daug kitų vertingų savybių. Arbatoje yra koncentraciją didinančio kofeino ir polifenolių, kurie lėtina organizmo senėjimo procesus, taip pat turi priešuždegiminį ir priešvėžinį potencialą. Be to, reguliarus arbatos gėrimas stabilizuoja cholesterolio kiekį, skatina svorio mažėjimą, palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Nors šį gėrimą neabejotinai verta įtraukti į savo racioną, jis nesukurs harmoningo dueto su kiekvienu patiekalu. Specialistai perspėja, kad arbata yra mažiausiai pageidautina maisto, kuriame gausu geležies, palydovė, nes mažina jos pasisavinimą.

„Arbatoje yra taninų, organinių cheminių medžiagų, kurios jungiasi su geležimi, todėl ją sunku pasisavinti“, – interviu žurnalui „Real Simple“ pripažino dietologė Johanna Salazar.

Geležis yra vienas pagrindinių sveikatai naudingų mineralų – ji palaiko tinkamą audinių augimą ir regeneraciją, stimuliuoja organizmo imunitetą, užtikrina tinkamą širdies veiklą ir raumenų darbingumą, palaiko kovą su laisvaisiais radikalais, mažina nuovargio jausmą. Todėl žmonės, kuriems diagnozuotas geležies trūkumas, turėtų būti atsargūs.

„Tokioje situacijoje verta apriboti arbatos vartojimą ir nederinti jos su natūraliais šio elemento šaltiniais“, – pataria dietologė Maddie Pasquariello.

Geležis maisto produktuose yra dviejų formų – dvivalentė (taip vadinama hemo geležis) ir trivalentė (nehemo geležis). Hemo geležį gauname su gyvūninės kilmės maistu (mėsa). Ji pasižymi geresniu biologiniu prieinamumu ir yra lengviau pasisavinama. Nehemo formos geležis vyrauja augalinės kilmės produktuose (tofu, lapinėse daržovėse, ankštinėse daržovėse, džiovintuose vaisiuose ir riešutuose). Jos biologinis prieinamumas yra mažesnis, pasisavinimas žarnyne priklauso nuo pusiausvyros tarp įsisavinimą stiprinančių ir slopinančių veiksnių. Įdomu tai, kad geležies kiekis, kurį organizmas pasisavina, iš dalies priklauso ir nuo to, kiek organizme yra geležies atsargų.

Vegetarams specialistai gerų naujienų neturi – būtent augalinės kilmės geležį labiausiai neigiamai veikia arbatoje esantys taninai.

„Nehemo geležis nėra lengvai pasisavinama, todėl jei vengiate mėsos, arbatą gerkite saikingai. Ir tik tarp valgymų“, – pataria daktarė Pasquariello.