„Ryte ir po pietų. 30 dienų iš eilės.“ Tai pakeitė jos gyvenimą

Visame pasaulyje yra tiek kavos, tiek arbatos mėgėjų. Tačiau kalbant apie lapų gėrimą, yra dar dvi atskiros žmonių kategorijos - juodosios ir žaliosios arbatos mėgėjai. Pastarasis variantas yra gana įdomus ir neįprastas, palyginti su kitais, dėl tariamos jos naudos organizmui. Visų pirma po jos vartojimo pastebimas „raminantis ir atpalaiduojantis poveikis“.

Viena moteris – Alexa Mellardo – 30 dienų – ryte ir po pietų – bandė gerti žaliąją arbatą kaip pagrindinį kofeino šaltinį ir pranešė apie kasdienio „ritualo“ rezultatus „Eat This, Not That“.

Ji jautėsi ne tokia nerami

Gerdama kavą ji jautėsi nerami ir nervinga. Tačiau kai Mellardo perėjo prie žaliosios arbatos, jos rytai tapo mažiau įtempti ir labiau atsipalaidavę. 

„Galbūt būtent aromato, skonio ir kofeino kiekio derinys žaliosios arbatos puodelyje taip gaiviai pakeitė situaciją“, – pastebi moteris.

Eksperimento metu ji susidomėjo klausimu, kiek kofeino yra kiekviename gėrime. 

JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, viename 220 miligramų žaliosios arbatos puodelyje yra nuo 30 iki 50 miligramų kofeino, o puodelyje kavos - nuo 80 iki 100 miligramų. 

Norėdama kompensuoti energijos trūkumą, ji padidino žaliosios arbatos suvartojimą iki trijų puodelių per dieną.

„Žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris gali laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą“, – aiškina žymi dietologė ir sertifikuota sporto mitybos specialistė Amy Goodson. 

Pasak jos, kofeinas padidina centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sustiprina neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir noradrenalinas, išsiskyrimą. 

Dėl to gali padidėti budrumas ir pagreitėti medžiagų apykaita, o tai reiškia, kad organizmas sudegina daugiau kalorijų.

Žalioji arbata padėjo jai geriau mąstyti

Dėl šio gėrimo ji taip pat galėjo geriau susikaupti atlikdama kasdienes užduotis.

„Kofeino ir L-teanino, amino rūgšties, esančios žaliojoje arbatoje, derinys gali turėti teigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms“, – teigia Goodson.

Visų pirma, geriant žaliąją arbatą gali padidėti budrumas ir pagerėti nuotaika be nervingumo jausmo, dažnai siejamo su „dideliu kofeino kiekiu“.

Kai kurie tyrimai rodo galimą apsauginį poveikį nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.

Ji nuramino skrandį

Pranešama, kad moteris turėjo daug skrandžio problemų. Daugelis maisto produktų ir gėrimų trikdė jos žarnyno sveikatą. 

„Nors man patinka kavos skonis, ji visada buvo paleidžiantis veiksnys. Tačiau žalioji arbata pasirodė esanti raminantis gėrimas mano skrandžiui ir bendroms žarnyno problemoms spręsti – ir ne veltui“, – pažymi Mellardo.

Ji nustatė, kad žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, ypač katechinų, kurie, dietologės teigimu, yra „galingi antioksidantai“. 

Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą.

Teigiama, kad tai gali padėti išvengti lėtinių ligų ir senėjimo.