„2,5 karto dažniau.“ Slaptas ginklas nuo baisios ligos

Naujas tyrimas patvirtino ryšį tarp suvartojamo kofeino kiekio ir Alzheimerio ligos žymenų stuburo skystyje.

Dauguma ankstesnių tyrimų daugiausia dėmesio skirdavo kavos ar arbatos vartojimo stebėjimui arba metaanalizėms, o apie paties kofeino sukeliamus biologinius pokyčius buvo surinkta palyginus nedaug duomenų.

Šį kartą viena komanda iš Prancūzijos išanalizavo duomenis, paimtus iš vieno perspektyvinio tyrimo, per kurį 2010 – 2015 metais buvo vertinami pacientai, turintys lengvų kognityvinių sutrikimų arba sergantys lengva Alzheimerio ligos forma, tyrimo išvadas, publikuotas žurnale „Alzheimer’s & Dementia“, cituoja „ScienceAlert“.

Tiriant 263 vyresnius nei 70 metų amžiaus dalyvius, buvo atlikti baziniai sveikatos įvertinimai. Tuomet visi dalyviai turėjo užpildyti išsamią anketą apie tokių maisto produktų kaip kava, šokoladas, arbata ir gazuoti gėrimai vartojimą – tai turėjo parodyti, kiek kofeino per dieną jie gaudavo. Savanoriams taip pat buvo atliktos magnetinio rezonanso tomografijos, paimti kraujo ir smegenų skysčio mėginiai.

Tie dalyviai, kurie per dieną vidutiniškai suvartodavo šiek tiek daugiau nei 200 miligramų kofeino, buvo priskirti prie „mažai“ kofeino gaunančiųjų grupės, o tie, kurie suvartodavo daugiau, buvo laikomi daugiau kofeino gaunančiais asmenimis.

Pirmosios grupės gaunamo kofeino kiekis prilygo maždaug vienai skardinei energinio gėrimo arba vienam – dviem puodeliams kavos per dieną, o antrosios grupės – kelioms skardinėms ar keliems kavos puodeliams per dieną – toks skirtumas jau gali turėti įtakos demenciją skatinančioms patologijoms.

Komanda nustatė, kad mažesnis kofeino vartojimas buvo susijęs su didesne lengvų kognityvinių ir atminties sutrikimų rizika, nei dažnesnis vartojimas.

Kitaip tariant, mažai kofeino vartojantiems asmenims beveik 2,5 karto dažniau buvo diagnozuota lengva Alzheimerio ligos forma arba lengvi kognityviniai sutrikimai su šlubuojančia atmintimi.

Atidžiau išanalizavus dalyvių nugaros smegenų skystyje esančius baltymus, paaiškėjo, kad reikšmingai skyrėsi specifinių beta amiloidinių baltymų formų santykis ir koncentracija. Tų dalyvių, kurie vartojo mažiau kofeino, mėginiuose buvo mažiau tirpios formos baltymų, žymimų Aβ42. Šių baltymų santykis su kitos formos baltymais, vadinamais Aβ40, taip pat buvo mažesnis.

Jiems taip pat buvo būdingas mažesnis santykis tarp Aβ42 ir tau baltymo formos, vadinamos ptau-181, negu tiems, kurie gaudavo daugiau kofeino.

Imant bendrai, šie specifiniai baltymų kiekiai smegenų skystyje tų asmenų, kurie vartojo mažiau kofeino, reiškė intensyvesnį beta amiloidinių baltymų sulipimą smegenyse, o tai yra neurodegeneracijų, sukeliančių Alzheimerio ligos simptomus, biologinis požymis.

Įdomu tai, kad suvartoto kofeino kiekis neturėjo įtakos tau baltymams, kurie, kaip žinoma, taip pat kaupiasi smegenų audiniuose, kai ima progresuoti Alzheimerio ligos simptomai.

Kofeino poveikio tau baltymams smegenyse tyrimai iki šiol buvo riboti, nors vienas laboratorinis tyrimas buvo parodęs, kad jie gali slopinti cheminį aktyvumą, kuris verčia šiuos baltymus „sušokti“ į kenksmingus gumulus. Ar taip vyksta ir Alzheimerio ligos atveju, neaišku.

Šis naujausias tyrimas pagrįstas tik kelių šimtų vyresnio amžiaus žmonių kofeino vartojimo įpročių apžvalga, todėl mažai ką gali pasakyti apie tai, kiek rytinė kava jaunystėje ar vidutiniame amžiuje gali turėti poveikio demencijos išsivystymui vėlesniame gyvenime.

Taip pat vertėtų atsižvelgti į tai, kada ir kaip vartojamas kofeinas. Pavyzdžiui, gavus kofeino vakare, gali nukentėti jūsų miegas, kuris taip pat yra svarbus ilgalaikėms neurologinėms funkcijoms. Vartojant daug šokolado ir energinių gėrimų, gaunama daug cukraus, kuris kelia pavojų kognityvinei sveikatai.

Tačiau, atsižvelgiant į vis gausėjančius kofeino ir sveikatos tyrimus, galima lažintis, kad jūsų rytinė „Earl Gray“, pietų latė ar nedidelis šokolado gabaliukas po pietų gali turėti įtakos tam, kad jūsų organizmas nenuviltų dar daugelį metų.

Šis tyrimas buvo publikuotas žurnale „Alzheimer`s & Dementia“.