Priklausomybių ekspertai tikisi pokyčių politikoje: su kuo kovojame, tą auginame

Daug populizmo, mažai naudos

„Kaip ir kitose srityse, taip ir šioje yra daug populizmo, greitų sprendimų, – apgailestauja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė. Specialistės teigimu, kalbant apie priklausomybę nuo rūkymo ar alkoholio, greitų sprendimų nebūna: elgesį keisti užtrunka, o tam reikalingas nuoseklus darbas, taikant mokslu grįstus metodus. – Negaliu sakyti, kad nėra išklausomi ekspertai, tačiau vis dėlto kartais sprendimai priimami siekiant kitų tikslų, pavyzdžiui, mėginant pritraukti rinkėjus. Norėtųsi, kad politikai neaukotų mokslo vardan populizmo.“

„Jei lyginsime, kaip buvo prieš dešimtmetį, dabar šia tema jau kalbama, vis daugiau politikų drįsta kalbėti psichikos sveikatos, priklausomybių klausimais. Už tai galime padėkoti COVID-19 pandemijai, nes būtent jos metu buvo atkreiptas didesnis dėmesys į psichikos sveikatos, emocinio raštingumo, priklausomybių problemas. Tik mes, dirbantys ir besivadovaujantys mokslu grįstomis praktikomis, norėtume, kad daugiau dėmesio būtų skirta mokslu grįstų metodų plėtrai“, – sako A.Širvinskienė.

Anot pašnekovės, politikams vertėtų suprasti, kad tiek rūkymas, tiek alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas – tai nėra tik vartojančio asmens, bet visos visuomenės problema: „Labai norėtųsi, kad būtų diegiamas į visuomenę, o ne tik į konkretų žmogų orientuotas požiūris.“

Teikė pasiūlymus

Priklausomybių ligų asociacijos narė ir konsultantė Germantė Tamošaitienė pritaria: sprendžiant priklausomybių problemas politiniai sprendimai priimami vangiai arba netikslingai. „Deja, dažnai atsiranda „svarbesnių“ dalykų, – konstatuoja G.Tamošaitienė. – Labai trūksta didesnio tikslinio finansavimo. Šiandien situacija tokia, kad patekti į priklausomybės ligų centrus stacionariam gydymui – sudėtinga, tenka laukti net keletą mėnesių. Ar galite įsivaizduoti, ką tai reiškia nuo priklausomybių kenčiančiam žmogui?“

Specialistės teigimu, vienas priklausomybe sergantis asmuo paliečia dar šešis septynis artimus žmones savo aplinkoje. Taigi lieka mažai vienaip ar kitaip šios ligos nepaliestų žmonių.

„Specialistų paslaugos pagalbos ieškantiems gyventojams šiai dienai sunkiai prieinamos. Sakau iš patirties: žmogui, gyvenančiam 30 kilometrų nuo rajono centro, atvykti pas specialistą – misija neįmanoma. Nors kai kam atrodo, kad tai padaryti paprasta“, – kitą problemą įvardija G.Tamošaitienė.

Priklausomybių ligų asociacija teikė pasiūlymus, kaip šią sritį būtų galima finansuoti: išduodant terminuotas alkoholio licencijas, mokesčiai būtų surenkami kasmet. „Metams skirtas licencijas išduoda Lenkija, manau, tai – puikus pavyzdys. Atsiradus kažkokiai labai problemiškai alkoholio vartojimo vietai, kuri sulaukia daug gyventojų skundų, būtų galimybė licencijos nepratęsti. Šiai dienai Lietuvoje licencijos išduodamos neterminuotai, o ją galima atimti tik teismo keliu, ir tai pakankamai sudėtinga“, – aiškina Priklausomybių ligų asociacijos narė. Deja, į asociacijos siūlymus kol kas neatsižvelgiama.

G.Tamošaitienė mato ir daugiau problemų: šioje srityje specializuojasi per mažai gydytojų psichiatrų, pernelyg mažai dėmesio skiriama ir priklausomybių konsultantams. „Liūdna, tačiau priklausomybių turintys žmonės dažnai „nurašomi“, nuvertinami, laikomi antrarūšiais. Nors su psichika ir gyvenimu sutarties nesame sudarę nė vienas…“

Draudimai neveikia?

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad efektyvūs sprendimai buvo priimti 2008 metais: tai reklamos draudimas, amžiaus cenzas ir alkoholio pardavimo valandų ribojimas. Šie sprendimai, anot jos, lėmė šiandien mažesnį suvartojamo alkoholio kiekį.

Siekiant pažaboti rūkymą šalyje, rengiamos didžiulės viešos kampanijos, įsteigta Nacionalinė metimo rūkyti linija, taikomi amžiaus ribojimai, specialiai žymimi gaminiai, draudžiamos reklamos ir rūkymas daugelyje viešųjų erdvių.

Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna sako, kad draudimai problemos nesprendžia: kiekviena priklausomybė byloja apie bėdas, kurias vertėtų spręsti psichoterapijos kabinete.

„Šlapintis irgi negalima kur papuola. Tiesiog yra žmonių, kuriems pasyvus rūkymas visiškai nepriimtinas. Jis vertinamas kaip ne mažiau žalingas. Tačiau priklausomybė yra kaip slibinas. Vieną galvą nukirsi – kitos išaugs. Priklausomybė yra kitos priežasties pasekmė“, – teigia R.Alekna.

Gydytojas kardiologas prof. hab. med. dr. Pranas Šerpytis pritaria, kad dabartinės rūkymo kontrolės strategijos nepakankamai efektyvios. „Įvairiose srityse naudojamos žalos mažinimo priemonės: kelyje – saugos diržai, saulėje – apsauginiai kremai. Tokiu principu vykdoma ir opioidų pakaitinė terapija metadonu, kuriai įtvirtinti reikėjo 25 metų. Ar lauksime dar tiek pat, kol tabako žalos mažinimo koncepcija taps nauja norma?“ – klausia P. Šerpytis.

Profesoriaus įsitikinimu, jau daug kur pasaulyje prieinamos skirtingos rūkomojo tabako alternatyvos, o amerikiečių FDA (Food and Drug Administration) prieš ketverius metus kaitinamąjį tabaką pripažino kaip modifikuotos rizikos gaminį, išskiriantį mažiau kenksmingų medžiagų.

„Nuo 2021 metų veikia Tarptautinė rūkymo kontrolės ir žalos mažinimo asociacija SCHORE, vienijanti įvairių sričių ekspertus iš 26 pasaulio šalių. Jos tikslas – pertvarkyti tabako kontrolės gaires ir įtraukti tabako žalos mažinimo strategijas į bendrą valstybių antirūkymo politiką, – pasakoja profesorius. – Tokias strategijas formuoja Naujoji Zelandija, Čekija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija. Pastaroji pasižymi mažiausiu su tabako vartojimu susijusiu mirtingumu Europos Sąjungoje šimtui tūkstančių gyventojų.”

Svarbu keisti požiūrį

Ekspertų teigimu, rūkymas ir alkoholio vartojimas yra pagrindinės sergamumo ir mirtingumo priežastys pasaulyje, kurių galima išvengti. Priklausomybės nuo nikotino ar alkoholio yra ne tik žalingi įpročiai ar valios trūkumas, bet rimta liga.

Deja, požiūris į šiuos žalojančius įpročius keičiasi vėžlio greičiu. „Rūkymas apskritai yra visuotinai toleruotina priklausomybė, dėl kurios dažnoje šeimoje nelieka pinigų būtiniausiems poreikiams. Kiek daug yra socialiai pažeidžiamų šeimų, kuriose būtų nerūkoma? Aš tokių nesutinku, – pasakoja priklausomybių konsultantė G.Tamošaitienė. – Klientai dažnai sako ir kad alus – ne alkoholis. Gaila, bet taip žmonės nepastebimai patenka į priklausomybės liūną, iš kurio išsikapanoti vienam, šansų maža, todėl būtina profesionali pagalba.“

Psichologijos specialisto, priklausomybių eksperto Tomo Levulio nuomone, situacija nesikeičia dėl įsisenėjusių įsitikinimų. „Blaivybė plačiąja prasme – tai yra laisvė nuo visų kvaišalų: alkoholio, rūkalų, narkotinių medžiagų, – yra prigimtinė, normali būsena. Mes su ja gimstame ir gyvename taip iki pat paauglystės, kartais ir pilnametystės. O tuomet jau imame kartoti iš tėvų, pedagogų, apskritai visuomenės nužiūrėtą programą: savaitgalis – vartokime, šventė – vartokime, stresas – vartokime. Ko trūksta, tai propaguoti blaivybę, kaip normą, o ne kovoti su priklausomybėmis. Tai yra skirtingas priėjimo, požiūrio taškas. Su kuo kovojame, tą auginame“, – įsitikinęs T.Levulis.

Pašnekovo teigimu, propaguoti ir skleisti blaivybę reikia politinės valios, kurios šiandien neturi daugelis šalies politikų. „Dabar yra konjunktūra, vartoja masė žmonių. Bet jei politinėje opinijoje būtų daugiau žmonių, realiai propaguojančių blaivybę gyvenime, tuomet tokia idėja drąsiau skleistųsi ir per politinę valią. Žinoma, tai neįvyksta per naktį“, – sako jis.

T.Levulio nuomone, sąmoningą ir blaivią asmenybę augina tokie patys ugdytojai. „Mums reikia blaivių politikų, pedagogų ir tėvų. Tikrai nepakanka per klasės valandėlę vaikams papasakoti apie psichoaktyvių medžiagų naudojimo žalą, kai grįžę namo jie mato rūkančius tėvus, mokytojų kabinete su šampanu gimtadienį mininčius pedagogus. Pirmiausiai vaikai stebi, kas jiems demonstruojama, tik paskui klauso, kas sakoma“, – mintimis dalijasi priklausomybių ekspertas.

Jis įsitikinęs: draudimai – veiksmingi, tačiau vien jų nepakanka. „Juk kelio eismo taisyklėse irgi yra draudimai, kas darytųsi keliuose be jų? Taigi ir psichoaktyvių medžiagų prieinamumo mažinimas, kainų didinimas, pardavimo laiko trumpinimas – visa tai veikia. Vis dėlto pagrindinis dalykas, ko šiandien trūksta politikoje, – tai švietimas apie blaivybę, kaip normalią prigimtinę būseną, kaip normą.“