Politikų užmojai priklausomybės srityje: nuo įkalinimo iki „naujojo“ rūkymo

Įvardijo silpniausias vietas

Rugpjūčio pradžioje skelbtame straipsnyje „Priklausomybių ekspertai tikisi pokyčių politikoje: su kuo kovojame, tą auginame“ specialistai – priklausomybės konsultantai Germantė Tamošaitienė ir Tomas Levulis, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė dr. Aušra Širvinskienė, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna ir gydytojas kardiologas prof. hab. med. dr. Pranas Šerpytis – įvardijo pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama Lietuvoje, dirbant priklausomybių srityje.

Pašnekovai vieningai sutarė, kad priklausomybės – ne tik konkretaus asmens, bet visos visuomenės problema. Daugelis jų pabrėžė, jog draudimai problemos nesprendžia: kiekviena priklausomybė byloja apie bėdas, sprendžiamas psichoterapijos kabinete. Akcentuota, kad patekti į priklausomybės ligų centrus stacionariam gydymui šiandien sudėtinga, tenka laukti net keletą mėnesių, o į centrą pakliūti už miesto gyvenantiems pacientams – beveik neįmanoma. Trūksta šioje srityje dirbančių specialistų.

Kai kurie pašnekovai stebėjosi, kodėl Lietuva nepasinaudoja efektyviomis pažangių šalių sukurtomis žalos mažinimo strategijomis. Dr. A.Širvinskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje politikai sprendimus neretai priima skubotai, nepakankamai vadovaudamiesi mokslu ir tyrimais. „<...> kartais sprendimai priimami siekiant kitų tikslų, pavyzdžiui, mėginant pritraukti rinkėjus. Norėtųsi, kad politikai neaukotų mokslo vardan populizmo“, – sakė ji.

Šįkart klausiame politikų: kiek dėmesio skiriama priklausomybės ligų ir su jomis susijusių problemų sričiai bei kas numatyta partijų programose Seimo rinkimuose?

Daugiau dėmesio prevencijai

Valdančiosios partijos TS-LKD atstovas ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys stebi teigiamas tendencijas: pasak jo, atsiranda daug naujų paslaugų, jų apimtys auga. Vis dėlto sutinka, kad ne visiems gyventojams šios paslaugos pasiekiamos. „Dabar koncentruojamasi į kelis didžiuosius priklausomybės ligų centrus, kurie fiziškai neapžioja visų priimti. Mūsų partija stengiasi paslaugas priartinti prie žmonių. Mano nuomone, kad ir kiekviename rajono centre galėtų atsirasti įvairios anoniminių alkoholikų grupės bei panaši pagalba“, – siūlo Seimo narys.

Nors Lietuvoje kritiškai trūksta psichiatrų, priklausomybės konsultantų ir šioje srityje dirbančių psichologų, geresnių perspektyvų politikas artimiausiu metu nesitiki. „Situacija tik blogės, nes konkuruojame nebe Lietuvos, bet Europos rinkoje. Turime svarstyti, ką galime pasiūlyti savo specialistams. Jeigu šito nepadarysime, dešimties metų laikotarpiu nebebus kam dirbti, – sako politikas. – Manau, kad sveikatos sistemos hierarchijoje teks leistis laipteliu žemyn. Būtų tikslinga kuo daugiau psichiatrų, priklausomybės specialistų bei kitų gydytojų funkcijų perduoti socialiniams darbuotojams ir slaugytojams. Jie gali padaryti didelę dalį puikaus darbo. Turėtume stiprinti šią grandį.“

Politikas pritaria ekspertų nuomonei, kad priklausomybė yra ne vieno asmens, bet visuomenės problema, todėl didžiausias dėmesys, anot Seimo nario, turėtų būti skiriamas prevencijai ir švietimui.

„Jau ir šią kadenciją buvo daug stengiamasi: pradėjo veikti gyvenimo įgūdžių programa, kuri yra didelis žingsnis į pirminę priklausomybių prevenciją. Svarbu orientuotis į mokyklas, nes pagrindinis mūsų darbas – įrodyti jauniems žmonėms, kad priklausomybės yra žmogaus nelaimė ir bėda. Šiuo keliu mes dirbsime ir toliau“, – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Partijos „Nemuno Aušra“ vedlys Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad priklausomybių prevencinė programa Lietuvoje neegzistuoja: kovojama tik su problemos pasekmėmis, nematant priežastinio ryšio. „Vaikai įkliūva vartojantys, o ką tuo metu veikia jų tėvai? Ogi sėdi pirtelėje, geria alų ir sako vaikams: susitik su draugais, užsiimk kuo nors. Štai ir užsiima. Jeigu tądien vaikas turėtų varžybas, būtų kitaip. Bet jeigu stadionai užrakinti arba antroje dienos pusėje ten pradeda sportuoti suaugusieji, apie kokią prevencinę programą mes kalbame?“ – klausia „Nemuno Aušra“ lyderis.

Draudimai: veikia ar neveikia?

R.Žemaitaitis siūlo griežtinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo draudimus. Anot jo, tai viena efektyviausių prevencinių priemonių.

„Priklausomybes reikia stabdyti ir kuo greičiau. Mano partijos mintis kategoriška – visiškai netoleruoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo: griežtinti atsakomybę, o asmenis, platinančius psichotropines medžiagas, uždaryti, nuteisti, organizuoti viešąsias gėdos akcijas. Iškabinti jų veidus Gedimino prospekte ir parodyti žmonėms – štai taip atrodo nusikaltėliai. O pas mus viskas priešingai. Visuomenė pateisina, palaiko. Nesuvokiama“, – stebisi Partijos „Nemuno Aušra“ vedlys Remigijus Žemaitaitis.

TS-LKD narys L.Slušnys ne toks kategoriškas. Jo nuomone, bausmių politika problemos nesprendžia, bet ją didina. O draudimai – ne visuomet pasiteisinanti išeitis.

„Buvo kalbama: uždrauskime elektronines cigaretes, – pasakoja Seimo narys. – Kur mes gyvename? Šalia yra Latvija, Lenkija. Ten net važiuoti nereikės, visi pradės vežti, atsiras juodoji rinka Lietuvoje. Tu gali džiūgauti, kad Lietuvoje neparduodama nė viena elektroninė cigaretė, bet, žiūrėk, paaiškės, kad jų parduodama dar daugiau nei iki draudimo. Šaržuoju, žinoma, tačiau kartais draudimais išties nueiname į tokią pusiau kliedesio būseną.“

LVŽS narys, europarlamentaras Aurelijus Veryga nesutinka: kiekvienas draudimas turi tikslinę auditoriją: „Draudimai – efektyvi priemonė. Jeigu kalbame apie reklamą ar amžiaus ribojimus, jie svarbūs jauniems žmonėms, kurių elgesys dar nesusiformavęs. Visgi viena universaliausių ir veiksmingiausių priemonių yra kaina, kuri veikia visus, nepriklausomai nuo to, koks žmogaus amžius, išsilavinimas ir pan. Sakyčiau, kad geriausia yra visų šių priemonių ir draudimų visuma – tada yra padengiama maksimaliai daug grupių pagal amžių, išsilavinimą, lytį, socialines grupes. Toks ir turėtų būti valstybės požiūris – padaryti maksimaliai viską, kas yra įmanoma.“

Pamirštama svarbiausia grupė

„Mūsų politika – drausti arba bausti. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio, kurį mėginu skleisti visą šią kadenciją“, – teigia „Laisvės partijos“ narė Morgana Danielė.

„Laisvės partija“ programoje kalba apie šiuolaikinę prevenciją: didesnį tėvų vaidmenį, daugiau valstybės investicijų laikui su vaikais, su paaugliais, švietimą.

„Daug kam nesuprantama: kaip, pavyzdžiui, tėvų laikas su vaiku ar papildomas mamadienis su paaugliu susijęs su tomis elektroninėmis cigaretėmis? Žinoma, gerokai aiškiau, kai politikas aiškiai pasako: griežtai uždrausime, nubausime. Žmogui lengviau suprasti ir tikėti. O idėjos apie kompleksinį požiūrį, tėvų, mokytojų darbą, proporcingą baudžiamąją politiką, investavimą į šiuolaikinę prevenciją skamba taip toli…“, – apgailestauja „Laisvės partijos“ narė Morgana Danielė.

Priklausomybių konsultantė G.Tamošaitienė anąkart pastebėjo: „Rūkymas apskritai yra visuotinai toleruotina priklausomybė, dėl kurios dažnoje šeimoje nelieka pinigų būtiniausiems poreikiams. Kiek daug yra socialiai pažeidžiamų šeimų, kuriose būtų nerūkoma? Aš tokių nesutinku.“ M.Danielė pritaria: rūkantys asmenys sudaro net trečdalį visuomenės, todėl greta prevencinių sprendimų svarbus ir žalos mažinimo vaidmuo.

„Didelė ir sunkiai pasiekiama asmenų grupė gyvena periferijoje, yra vyresnio amžiaus. Jų sveikatos raštingumas ir polinkis kreiptis pagalbos yra silpnas, – sako M.Danielė. – Kaip jiems mesti rūkyti? Čia tikrai reikalingas tabako žalos mažinimas. Nesuprantu, kodėl nesiskoliname praktikos iš Švedijos, kuri vadovaujasi tabako žalos mažinimo programa ir šalyje berūko vos 5 procentai gyventojų. Jokia šalis nieko panašus neturi. O širdies ir kraujagyslių, plaučių bei visų kitų konkrečiai rūkymo sukeliamų ligų skaičiai yra žymiai mažesni nei kitur Europoje.“

Reikalingos diskusijos

„Mano manymu, visos „naujos“ politikos, įskaitant ir tabako žalos mažinimo, pirmiausiai turėtų būti išdiskutuojamos kartu su mokslininkais, visuomenininkais ir tik po to atsakingai priimami sprendimai, – įsitikinęs LSDP narys, prof. dr. Saulius Čaplinskas. – Skubėjimas čia ne patarėjas, bet įvairių formatų diskusijos ir susikalbėjimas yra būtini. Svarbiausia, kad priemonės žalos mažinimui nepadarytų daugiau žalos negu ta žala, kurią siekiame sumažinti.“

Anot politiko, LSDP rinkiminėje programoje konstatuojama, kad šiuo metu valstybė nesuteikia savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems įveikti priklausomybę. Joje numatyta skirti pakankamai lėšų priklausomų žmonių gydymui, mokyklose diegti prevencinės stebėsenos priemones bei skirti daugiau dėmesio visuomenės informavimui apie neigiamą priklausomybę sukeliančių medžiagų žalą.

„Po rinkimų naujiems politikams pirmiausiai reikėtų peržiūrėti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą ir labiau subalansuoti joje tiek prevencijos, tiek žalos mažinimo kryptis, kad būtų tinkamai atliepti Lietuvos gyventojų interesai“, – sako profesorius Saulius Čaplinskas.

M.Danielė priduria, kad įgyvendinti naujas strategijas trukdo lyderystės stoka: „Lietuva apie žalos mažinimą, „naująjį rūkymą“ neturi visiškai jokio supratimo. Labiausiai lyderystės trūksta institucijose ir tarp specialistų. Sunku siekti pokyčių, neturint specialistų, mokslininkų, kurie nebijotų kalbėti, užnugario. Būtent jie turėtų būti pagrindinis balsas.“